Kazimieras Baršauskas
| Kazimieras Baršauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. gegužės 13 d. Gižai, Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1964 m. gegužės 24 d. (60 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Matas Baršauskas |
| Motina | Marija Litvaitytė-Baršauskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Donata Regina Norkaitė-Baršauskienė |
| Vaikai | Vytautas Baršauskas, Jonas Baršauskas, Petras Baršauskas |
| Veikla | fizikas, pedagogas |
| Partija | 1950 m. SSKP |
| Alma mater | 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1969 m. LSSR valstybinė premija, | |
Kazimieras Baršauskas (1904 m. gegužės 13 d. Gižuose, Vilkaviškio apskritis – 1964 m. gegužės 24 d. Vilniuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos fizikas, pedagogas, gamtos mokslų daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Juozas Baršauskas. 1919–1925 m. mokėsi Marijampolės realinėje gimnazijoje. 1925–1930 m. studijavo Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto fizikos-matematikos skyriuje. 1929–1930 m. ėjo Fizikos katedros jaunesniojo laboranto pareigas. 1930–1931 m. ir 1938–1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, įgijo leitenanto laipsnį.
1931 m. laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos-matematikos fakulteto skelbtą konkursą jaunesniojo laboranto vietai užimti Fizikos katedroje. 1932 m. paskirtas vyresniuoju laborantu, 1934 m. jaunesniuoju asistentu, 1936 m. vyresniuoju asistentu. 1935 m. lankėsi Maskvos ir Leningrado mokslo įstaigose. 1936–1937 m. stažavosi Berlyno technikos universitete pas profesorių Hansą Geigerį. 1938 m. gamtos mokslų daktaras. 1940 m. docentas.
1930–1946 m. VDU (su pertraukomis) dėstytojas, 1941–1942 m. ir 1944–1946 m. Fizikos katedros vedėjas; nuo 1941 m. profesorius. 1943 m. uždarius VDU, mokytojavo Kauno V. Kudirkos gimnazijoje. Tuo pat metu su kitais VDU dėstytojais suorganizavo Aukštesniuosius technikos kursus.
Nuo 1946 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete. 1946 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras. 1946–1947 m. Technologijos, 1947–1950 m. Elektrotechnikos fakulteto dekanas, 1946–1950 m. Fizikos katedros vedėjas. 1956 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos akademikas. 1959 m. lankėsi JAV mokslo įstaigose.
Vienas Kauno politechnikos instituto (KPI) įkūrėjų, 1950–1964 m. jo rektorius, Fizikos katedros vedėjas. Rūpinosi lietuvių inžinierių rengimu, lietuviškos techninės inteligentijos ugdymu. Per 1950–1964 m. KPI parengta apie 8000 inžinierių.
Nuo 1950 m. TSKP narys. 1951–1952 m. Kauno srities deputatas. 1940–1954 m. liaudies teismo teisėjas. 1956–1958 m. kandidatas į LKP CK narius, nuo 1958 m. narys. 1955–1964 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.[1]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausi darbai iš antrinių kosminių spindulių energijos pasiskirstymo. Su kitais tyrė ultragarsinės spektrometrijos metodiką, branduolių magnetinį rezonansą (signalo ir triukšmo didžiausio santykio gavimo sąlygas, pastovaus magnetinio lauko, kuriuo sužadinamos sukinių sistemos, stabilumą ir kitimą), puslaidininkinių triodų savybes.
Paskelbė per 60 mokslinių straipsnių.[2]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1964 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1969 m. LTSR valstybinė premija
- 2008 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1965 m. Tunelio gatvė Dainavos mikrorajone pavadinta K. Baršausko vardu
- 1965 m. KPI Elektronikos rūmų (Studentų g. 50) kiemelyje atidengtas K. Baršausko biustas (skulpt. Vladas Pleškūnas)
- 1965 m. KPI centriniuse rūmuose (Donelaičio g. 73) atidarytas memorialinis kambarys
- 1970 m. prie namo (Kauko al. 20) atidengta memorialinė lenta [3]
- 1979 m. K. Baršausko vardas suteiktas Gižų pagrindinei mokyklai
- 2004 m. gegužės 14 d. prie KTU Mechanikos fakulteto pastato (A. Mickevičiaus g. 37) atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis) [4]
- 2010 m. gimtoji sodyba Gižuose įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fizikos praktikos darbai, su kt., 1938 m.
- Fizika, vadovėlis vidurinėms mokykloms, su A. Juška, 1941 m.
- Fizika, vadovėlis vidurinėms mokykloms, su kt., d. 1, 1941 m.
- Fizika, vadovėlis vidurinėms mokykloms, 4 d., 2 kn. 1945–1950 m.
- Kosminiai spinduliai, 1946 m.
- Fizika klausimais ir atsakymais, 1947 m.
- Fizika VII klasei, vadovėlis vidurinėms mokykloms, su A. Puodžiukynu, 1958 m.
- Profesorius Kazimieras Baršauskas. Meilės galia (sud. Juozas Stražnickas). – Kaunas: Technologija, 2003, 494 p.: iliustr. ISBN 9955-09-061-8
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
- Profesoriaus Kazimiero Baršausko fizikos konkursų užduotys ir jų sprendimai (sud. Živilė Rutkūnienė, Alvydas Jotautis, Ramūnas Naujokaitis). – Kaunas: Technologija, 2010, 84 p. ISBN 978-9955-25-782-0
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Baršauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 214
- ↑ Kazimieras Baršauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 677 psl.
- ↑ „Kazimiero Baršausko namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BAR%D0AUSKAS%20KAZIMIERAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „K. Baršausko gimtosios sodybos namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.