Kauzalis-finalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kauzalis–finalis (lot. causalis 'priežastinis' + finalis 'galutinis') – vengrų, čiuvašų ir kitose kalbose vartojamas jungtinis kauzalio (priežasties) ir finalio (tikslo) linksnis, nurodantis priežastį arba paskirtį, tikslą, taip pat jis vartojamas klausiant kainos.[1] Šiam linksniui galima kelti klausimus kodėl (dėl ko)? kam? ko siekiant? kokiu tikslu? dėl kokios priežasties?

  • Vengrų kalboje šis linksnis sudaromas su priesaga -ért, pavyzdžiui, vardininkas kenyér 'duona' – kauzalis–finalis kenyérért: „Elküldtem a boltba kenyérért” 'Nusiunčiau jį parduotuvėn duonos'. Vengrų kalbos kauzalio-finalio priesaga -ért balsių harmonijoje nedalyvauja.
  • Mokšų kalboje yra atskiras, nejungtinis kauzalio linksnis, jį žymi priesaga -нкса (-nksa): толонкса (tolonksa) 'dėl ugnies, ugnies (pvz., eiti)'.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rounds, C. (2001). Hungarian: an essential grammar. Routledge. ISBN 0-415-22612-0