Finalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Finalis (lot. finalis 'galutinis') – linksnis, skirtas galutiniam veiksmo tikslui nurodyti. Finaliui galima kelti klausimą kokiu tikslu? ko siekiant? Anksčiau jis buvo vartojamas semitų kalbose,[1][2] bet visos dabartinės semitų kalbos yra jo netekusios. Šiuolaikinėje arabų kalboje finalio reikšme vartojamas galininkas, pavyzdžiui, „ǧadda ṭalaban li-l-ʼaǧri” 'jis sunkiai darbavosi dėl apdovanojimo (kad gautų apdovanojimą)'. Artimą finaliui reikšmę turi vengrų ir kai kurių kitų kalbų jungtinis kauzalio-finalio linksnis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egon K. Keck, Frede Løkkegaard, Svend Søndergaard, Ellen Wulff, Living Waters: Scandinavian orientalistic studies presented to Frede Løkkegaard on his seventy, Page 160, Google book search, 1990
  2. Karin C Ryding, A Reference Grammar of Modern Standard Arabic, Page 166, [1]