Kauno arkivyskupija
54°53′50″š. pl. 23°53′03″r. ilg. / 54.897288°š. pl. 23.884124°r. ilg.
Kauno arkivyskupija – viena iš dviejų Lietuvos arkivyskupijų bei Lietuvos bažnytinės provincijos metropolijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi Kaune, Rotušės aikštėje 14A.
Bažnytinė provincija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno bažnytinė provincija yra pati didžiausia šalyje. Ją sudaro 7 dekanatai:
- Jonavos dekanatas;
- Jurbarko dekanatas;
- Kauno I dekanatas;
- Kauno II dekanatas;
- Kėdainių dekanatas;
- Raseinių dekanatas;
- Ukmergės dekanatas.
Arkivyskupo sostas yra Kauno šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Arkivyskupija įkurta 1926 m. Jai 1991 m. priskirtos Telšių ir Vilkaviškio vyskupijos, o 1997 m. – Šiaulių vyskupija. Kauno arkivyskupijoje yra 90 parapijų ir 27 koplyčios. Arkivyskupijos teritorijoje gyvena apie 523 000 katalikų, dirba 108 kunigai ir 22 kunigai vienuoliai. 2006 m. arkivyskupija gavo apie 14,5 milijono litų pajamų, išleido apie 13,7 milijono litų. Pakrikštyta beveik 5 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, palaidota 6262 žmonių.
Arkivyskupai ir padėjėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozapas Skvireckas (1926 m. balandžio 5 d. – 1959 m. gruodžio 3 d.)
- Vincentas Sladkevičius (1989 m. kovo 10 d. – 1996 m. gegužės 4 d.)
- Sigitas Tamkevičius (1996 m. gegužės 4 d. – 2015 m. birželio 11 d.) (Nuo 2015 m. liepos 11 d. – Kauno arkivyskupas emeritas) (Nuo 2019 m. spalio 5 d. – Kauno arkivyskupijos kardinolas)
- Lionginas Virbalas (2015 m. birželio 11 d. – 2019 m. kovo 1 d.)
- Kęstutis Kėvalas (2020 m. vasario 19 d. – dabar)
Per sovietinę okupaciją arkivyskupijai vadovavo ordinaro teisių neturėję kapituliniai vikarai, vėliau – teisių apaštališkieji administratoriai[1]
- 1944–1947 m. Stanislovas Jokūbauskis
- 1947–1965 m. Juozapas Stankevičius
- 1965–1979 m. Juozapas Matulaitis-Labukas
- 1979–1988 m. Liudvikas Povilonis
- 1988–1989 m. Juozas Preikšas
- 2015 m. Sigitas Tamkevičius
Arkivyskupas emeritas
- Lionginas Virbalas (2019 m. kovo 1 d. – dabar)
Kardinolas
- Sigitas Tamkevičius (2019 m. spalio 5 d. – dabar)
Kurijos pastatų kompleksas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurijos pastatas [2] yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, priklausantis Kauno Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksui. 1935 m. arkivyskupo ir metropolito rūmus projektavo arch. Karolis Reisonas, jie – retrospektyvizmo stiliaus su neoklasicizmo bruožais. Didingas trijų aukštų pastatas buvo statomas 1936–1939 m. Statybos techninę priežiūrą vykdė pats projekto autorius. Rūmų fasadas nuo Rotušės pusės yra simetriškas, su keturių kolonų portiku, puoštas baliustradomis, vazomis. Tokiu fasadu architektas siekė naujojo pastato įsikomponavimo į susiklosčiusį apstatymą ir jo formas. Tačiau dideliu tūriu rūmai išsiskiria iš aplinkinių mažesnių pastatų.[3]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kauno arkivyskupijos bažnyčios: žinynas-albumas (sud. A. Bieliauskaitė, V. Dapkienė, R. Gustaitis, G. Pečkaitienė, J. Zareckas). - Kaunas: Terra publica, 2010. - 204 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-652-69-4
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://kaunas.lcn.lt/01/istorija/okupacija.html Archyvuota kopija 2008-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Objekto Nr. 34577 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Kauno arkivyskupijos svečių namai (architektūros objektai) Archyvuota kopija 2017-03-01 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||