Kauno evangelikų reformatų bažnyčia

54°54′02″š. pl. 23°54′28″r. ilg. / 54.9004866°š. pl. 23.9078907°r. ilg. / 54.9004866; 23.9078907

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia

Tikėjimo srovė	evangelikai reformatai
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	E. Ožeškienės g. 41
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta	1940 m.
Stilius	modernizmas

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia įsikūrusi Kaune, centre, E. Ožeškienės g. 41, jos bokštas iškilęs Savanorių prospekto pradžios įkalnėje. Stačiame šlaite šalia bažnyčios įrengti betoniniai laiptai, jungiantys Savanorių pr. su Ožeškienės g.

Bažnyčia statyta 1937–1940 m., nebaigta. 2014 m. sausio 3 d. įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 37587).^[1]

Tai protestantiška bažnyčia, išpažįstanti kalvinizmo doktriną. Kauno evangelikai reformatai joje kiekvieną sekmadienį 11 val. dalyvauja pamaldose.^[2] Tikintiesiems čia leista melstis nuo 1992 m.^[3] Parapijos administratorius – generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas.

2017 m. duomenimis, istorinio pastato patalpomis (veikiančia sporto sale, valgykla) dar naudojosi MRU Viešojo saugumo fakultetas. Bendrą bažnyčios būklę apibūdino prie įėjimo pakabintas perspėjimas apie krintančio tinko pavojų.^[4]

Istorija

Evangelikų reformatų bendruomenės įsigytame sklype Ožeškienės gatvėje 1934 m. Vaclovas Michnevičius suprojektavo neogotikinių formų, vienanavę, T raidės formos plano bažnyčią. Fasadas turėjęs būti asimetriškas, su grakščių formų dviejų tarpsnių bokštu. Tačiau miesto statybos komisija, po pakartotinio svarstymo statybos taryboje, kuriame dalyvavo architektūros ir meno žinovai, nusprendė, kad toks statinys nederės su esama vieta. Buvo siūlyta neogotikiniam statiniui rasti kitą sklypą, tačiau galų gale nuspręsta pateikti naują bažnyčios projektą. 1937 m. jį parengė anuomet miesto statybos skyriaus vedėjo pareigas ėjęs Karolis Reisonas. Naujajame projekte buvo palikti kai kurie planavimo sprendimai, įskaitant salės išdėstymą antrame ir trečiame aukštuose, tačiau stilistiškai naujasis projektas atspindėjo tuomet vyravusias modernistines tendencijas. Tą pastebėjo ir statybos taryba, palaikiusi naująjį bažnyčios projekto variantą, „kadangi pristatytas pakeistas projektas su plokščiu stogu ir lygesnėmis formomis ir vietai šiaip daugiau pritaikytas“.

Išorės statybos darbai užbaigti 1938 m., tačiau jos vidus buvo įrenginėjamas dar dvejus metus. Bažnyčioje ketinta įkurdinti ir mokyklą konfirmantams, raštinę, knygyną, skaityklą, butą kunigui ir vargonininkui bei sargui. Statyba nebaigta. Dėl prasidėjusios sovietų okupacijos naujai pastatytoje bažnyčioje taip ir neįvyko jokios religinės apeigos. Nuo 1945 m. kelerius metus buvo apleista ir nenaudojama. Po karo buvo nugriauta viršutinė bokšto dalis, o nacionalizuota bažnyčia nuo 1948 m. paversta „Ragučio“ alaus fabriko sandėliu, vėliau – „Kovos“ tabako fabriko sandėliu.

Nuo 1954 m. atlikus vidaus apdailos darbus, iš dalies rekonstravus išorę, pritaikyta tuometinės TSRS vidaus reikalų ministerijos Kauno specialiosios vidurinės milicijos mokyklos poreikiams. Tuo tikslu I–ojo aukšto, rūsio patalpos perstatytos, daugelis sienų išgriautos, įrengtos grindys sporto salei, pakeisti įėjimo laiptai, perplanuotas pagrindinis įėjimas, nugriauta varpinė, iškapoti ir sustatyti nauji langai, užmūryti buvę apvalūs langai, iš dalies pakeista pastato išorė, kad kuo mažiau primintų bažnyčios proporcijas.

1990 m. Lietuvos kultūros paveldo globos Kauno taryba apsvarstė evangelikų reformatų bažnyčios tvarkymo eigą ir nusprendė, „kad pastatas turi būti grąžintas parapijai ir atstatytas tiksliai laikantis K. Reisono projekto“, bet šventovės perdavimas tikintiesiems užtruko.

Architektūra

Artimiausios supančios aplinkos kultūrinis kraštovaizdis – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorija. Pastato kompozicija būdinga tradicinei bažnytinei architektūrai, tačiau pasižymi lakoniškomis, apibendrintomis formomis. Įvardijamas kaip vienas iš negausios tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdžių. Ketvirtojo dešimtmečio Kauno architektūrai būdingą dvasią perteikia siauri vertikalūs langai, o palyginti mažo tūrio bažnyčiai tai suteikia vizualiai ją didinantį veržlumo įspūdį.

Bažnyčia stačiakampio plano, simetriška, vienanavė, bažnyčios salės erdvė per du aukštus, su 4 rizalitais ir keturkampio plano bokštu, su rūsiu. Stogo forma – plokščia, iš dalies pakitusi, dengta skarda. Bokštas stačiakampis, su kampiniais piliastrais, viršuje užsibaigiančiais karnizais. Viršutinė bokšto dalis – varpinė su kryžiumi neišlikusi, nugriauta. Autentiškos plytų mūro kapitalinės sienos. Dalis autentiškų sienų angų užmūryta, dalis iškirsta naujai. Fasadų apdaila ir puošyba – tinkas.

Bažnyčią juosiančios tvoros kampe pastatytas akmuo su kryžiumi ir atminimo lenta, skelbiančia Antano Mackevičiaus, vieno iš 1863 m. sukilimo vadų, žūties vietą.

Šaltiniai

↑ „Evangelikų reformatų bažnyčios pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
↑ http://reformatai.blogspot.com/p/meniu-1.html
↑ „Evangelikų reformatų ginčai persikėlė į Kauną“. 15min. 2013-02-20. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.
↑ Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune negražinama tikintiesiems^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Vikiteka: Kauno evangelikų reformatų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Kauno evangelikų reformatų parapija
Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune Archyvuota kopija 2012-02-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Evangelikų reformatų bažnyčios pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.

[2] ttp://reformatai.blogspot.com/p/meniu-1.html

[3] „Evangelikų reformatų ginčai persikėlė į Kauną“. 15min. 2013-02-20. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.

[4] Evangelikų reformatų bažnyčia Kaune negražinama tikintiesiems^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]