Kauno apgultis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kauno apgultis
Data 1658 m. lapkričio 8 d. – 1659 m. vasario 20 d.
Vieta Europa, Abiejų Tautų Respublika, Kaunas
Rezultatas Rusų kariuomenės pergalė
Konflikto šalys
Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg Abiejų Tautų Respublika Flag of Russia.svg Rusija
Vadovai ir kariniai vadai
Jurgis Glebavičius Afanasijus Jurjevas

Kauno apgultis – ATR-Maskvos karo metu, nuo 1658 m. lapkričio 8 d. iki 1659 m. vasario 20 dienos, vykusi Kauno miesto apgultis, kai lietuvių daliniai bandė atsiimti Kauno miesto kontrolę iš Rusijos kariuomenės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1655 m. rugpjūčio 16 d. Rusijos karo vado, kunigaikščio Piotro Čerkaskio vadovaujama kariuomenė be mūšio užėmė Kauną. Nors lietuviai puikiai suprato Kauno strateginę reikšmę, bet miestas buvo silpnai įtvirtintas, turėjo nedidelę įgulą, o nuo Vilniaus pasitraukusi lietuvių kariuomenės dalis nenorėjo rizikuoti ir kovoti su daug galingesniu priešu dviejų upių santakoje (tai blogino atsitraukimo galimybę), todėl nuspręsta miestą atiduoti. Užėmę Kauną rusai toliau į Žemaitiją nesiveržė, bet iš miesto didesni ir mažesni jų daliniai nuolat siautėjo po apylinkes, bandė priversti gyventojus prisiekti carui ir ieškojo maisto. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą ir susidūrimus su miesto apylinkėse šmirinėjančiais lietuvių daliniais.

1658 m. rudenį nutrūkus paliauboms ir atsinaujinus karo veiksmams, Kaunas iš karto tapo lietuvių atakų objektu. Kaip rašo rusų šaltiniai, visi keliai iš miesto buvo užblokuoti. 1658 m. lapkričio 7 d. carui prisiekusi ir neprisiekusi šlėkta bei Kauno pavieto reguliarios kariuomenės daliniai apsupo miestą. Jie turėjo lengvų patrankų ir granatų, kuriomis apšaudė miestą ir jo bokštus. Lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 1659 m. sausį penkis kartus buvo nesėkmingai šturmuota, kastasi po miesto siena, vienas tunelis susprogdintas paraku, padegtos medinės miesto sienos ir bokštai.

Per tuos 5 šturmus, kaip rašo rusai, žuvo apie tūkstantis puolančiųjų, neskaitant sužeistųjų, o rusų žuvę tik 7. Nuo apsiausties jie išlaisvinti vasario 20 d., kai iš Vilniaus buvo atsiųsta virš 1 000 karių, o lietuviai nedrįso stoti į mūšį ir pasitraukė.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Прудовский П. И. Не только пером: Отписка царского дипломата об обороне Ковна от польско-литовских войск в конце 1658 – начале 1659 г.// Единорог. Материалы по военной истории Восточной Европы эпохи Средних веков и Раннего Нового времени. – Выпуск 2. – М.: Квадрига, 2011. – С. 342–347.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]