Kauno Šv. Mikalojaus Stebukladario sentikių cerkvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°54′29″š. pl. 23°55′11″r. ilg. / 54.9081136°š. pl. 23.9196°r. ilg. / 54.9081136; 23.9196

Orthodox.png
Kauno Šv. Mikalojaus Stebukladario sentikių cerkvė
Sentikių bažnyčia Kaune.jpg
Rusiškas pavadinimas Свято-Никольская церковь
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Širvintų g. 19
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1906 m.
Stilius istorizmo „plytų stilius“
Remontuojama cerkvė su naujaisiais kupolais
2017 m. vasarą

Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė – vienintelė sentikių cerkvė Kaune, Žaliakalnio rajone, ties Kapsų ir Širvintų gatvių sankryža. Šalia iškilusi Žaliakalnio progimnazija.

Pastatas vieno aukšto, su centriniu bokštu pietvakariniame fasade, stačiakampio plano (ilgis 19 m, plotis 12, m, aukštis 5 m).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cerkvė statyta kaip Kauno sentikių religinės bendruomenės (Lietuvos senųjų stačiatikių pomorų bažnyčios) maldos namai.[1] Statyba užtruko kiek ilgiau nei metus – nuo 1905 m. balandžio mėn. iki 1906 m. gegužės mėn. Pašventinta Šv. Mikalojaus (gegužės 22 d). Pirmojo pasaulinio karo metais uždaryta, dalis tikinčiųjų pasitraukė į Rusijos gilumą.[2]

Tarpukariu cerkvė tapo svarbiu Lietuvos sentikių religiniu ir kultūriniu centru. 1922 m. gegužės 6 d. Kaune įvyko pirmasis Sentikių pomorų bažnyčios Lietuvoje suvažiavimas. Buvo išrinktas aukščiausias Bažnyčios valdymo organas tarp suvažiavimų – Sentikių centro taryba (SCT). Tuomet jos pirmininku tapo Vasilijus Prozorovas; 19341938 m. SCT vadovavo Aristarchas Jefremovas, nuo 1938 m. Ivanas Prozorovas. 1922–1938 m. įvyko aštuoni Lietuvos sentikių suvažiavimai.[3]

1923 m. prie SCT įsteigta Dvasinė komisija, kurią sudarė penki dvasios tėvai. Dvasinė komisija sprendė kanonų, pamaldų tvarkos ir disciplinos klausimus. 1926 m. įkurta biblioteka, buvo rengiami koncertai, knygų parodos ir kt. 19311933 m. veikė Sentikių dvasiniai kursai – sentikių šventikų ir tikybos mokytojų rengimo kursai. Juos parėmė Lietuvos švietimo ministerija. Kursus baigė 16 žmonių.

Iki 1940 m. bendruomenei priklausė sklypas su cerkve, mediniu namu, dviem ūkiniais pastatais ir mūrine bendruomenės mokykla. 1940 m. turtas nacionalizuotas.

1941 m. birželio mėn. nemažai rusų sentikių buvo deportuota į Sibirą; tarp jų – SCT pirmininkas Ivanas Prozorovas bei anksčiau ėjęs šias pareigas Vasilijus Prozorovas su šeima. 1943 m. lapkričio 23 d. įvyko Lietuvos sentikių suvažiavimas, išrinkęs naują Sentikių Aukščiausiąją Tarybą ir Dvasinį teismą.

2006 m. gegužės 22 d. paminėtas cerkvės 100 metų pašventinimo jubiliejus.[4] 2007 m. spalio 24 d. cerkvė įrašyta į LR kultūros vertybių registrą.[5]

2013 m. gegužės 30 d. cerkvėje kilo gaisras, išdegė dalis stogo, sudegė arba buvo sugadinta nemažai vertingų kultūros vertybių: ikonų, kryžių, senovinių knygų.[6]

Maldos namų remontas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirusio verslininko Bronislovo Lubio našlė Lyda Lubienė iš savo asmeninių lėšų skyrė 1 mln. litų per gaisrą nukentėjusiai cerkvei atstatyti ir religinėms vertybėms restauruoti.[7] Naujieji cerkvės kupolai buvo užkelti ir pašventinti po metus trukusių darbų – 2014 m. gegužės mėn. Di­džio­jo ku­po­lo pa­grin­das, sve­rian­tis tris to­nas, ant cerk­vės už­kel­tas pir­miau­sia. Ta­da ant vir­šaus su­mon­tuo­tas vie­na to­na leng­ves­nis ku­po­las. Ne­to­li jo įtaisytas 700 ki­log­ra­mų sve­rian­tis ma­ža­sis ku­po­las. Kupolai pa­ga­min­ti iš ne­rū­di­jan­čio plie­no, deng­ti itin ver­tin­gu auk­so at­spal­vį su­tei­kian­čiu ti­ta­no ok­si­du. Šis darbas atliktas Vol­go­dons­ke (Rusija). Pro­jek­ta­vi­mo, de­ri­ni­mo, ga­my­bos dar­bai už­tru­ko pus­me­tį. Dar dvi sa­vai­tes ku­po­lai rink­ti Lie­tu­vo­je. Po gais­ro iš pra­džių no­rė­ta res­tau­ruo­ti prieš maž­daug 110 me­tų ant šven­to­vės sto­go su­mon­tuo­tą ku­po­lą, ta­čiau, įver­ti­nus jo itin blo­gą būk­lę, šios min­ties at­si­sa­ky­ta.[8]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cerkvės pastatas priskiriamas prie Istorizmo „plytų stiliaus“ architektūros. Ji vieno aukšto, vienabokštė su centriniu bokštu pietvakarių (priekiniame) fasade, stačiakampio plano, 19x12 m dydžio. Stogo forma - trišlaitė, bokšto - kupolinė, stogo danga - skarda. Raudonų plytų reljefinio mūro sienos su arkinių angų eilėmis sudėtos ant tašytų akmenų cokolio. Lauko dekoro elementai: ištrauktų plytų eilės, profiliuotos rievės tarp plytų, mentės, langų ir durų apvadai, palangės, karnizai. Šiaurės rytų (galiniame) fasade įkomponuotas plytų mūro reljefinis kryžius ir skaičiai „1906“.

Vidaus erdvę vienija medinė arkinė perdanga su centriniu sietynu. Vidus ir ikonostasas gausiai dekoruoti XIX a. pab.-XX a. pr. ikonomis, kurių daugelis patalpintos į puošnius kijotus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.sentikiai.lt/kaun.html
  2. http://wilstar.w.interia.pl/slovar/k.htm
  3. http://www.ldm.lt/Parodos/Sentikyste.htm
  4. Jūratė Kuzmickaitė. Pamaldūs, barzdoti, pasipriešinę reformai // Kauno diena. 2006 m. gegužės 23 d. [1]
  5. „Šv. Mikalojaus sentikių cerkvė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17. 
  6. Kaune degė Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės stogas [2]
  7. Apdegusiai Kauno sentikių cerkvei – milijoninė parama
  8. Cerkvės kupolai vėl nušvito tikintiesiems
Commons-logo.svg

Vikiteka