Karo lauko virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karo lauko virtuvė Austrijoje

Karo lauko virtuvė – speciali transporto priemonė arba priekaba, naudojama karštam maistui paruošti ir juo aprūpinti kareivius lauko pratybų ir mokymu metu, per karines operacijas. Taip pat praverčia atokiose vietovėse, kur nėra stacionarių objektų maistui gaminti.

Karo lauko virtuvės populiarios ir civiliniame gyvenime, t. y. renginiuose, kuriuose reikia pamaitinti dalyvius lauko sąlygomis.[1] Gali būti paruošiama kareiviška košė, sriubos, mėsos patiekalai, arbata, kava ir daug kitų įvairių patiekalų.

Virtuvė įrengiama ant mobilios važiuoklės arba krovininio automobilio platformos. Į virtuvės sudėtį įeina vienas ar keli katilai, virtuvės reikmenų, maisto produktų gamybos ir saugojimo skyriai. Paprastai kūrenama malkomis. Taip pat gali priklausyti ir patalpa maitinimui – valgykla.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios lauko virtuvės per visą karinių kampanijų istoriją buvo vežamos keturračiuose vežimuose. Tokios virtuvės buvo naudojamos pamaitinti didelę keliaujančių žmonių grupę. XIX a. pabaigoje Amerikoje paplito dengti vežimai (chuckwagon). XX a. paplito mažesnės, dviratės virtuvių priekabos.

Rusijos imperijos kariuomenėje pirmosios lauko virtuvės pasirodė 1898 m. Iki tol maistas lauko sąlygomis buvo ruošiamas katiluose ant laužo.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka