Karneolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Karneolis
Carneool.jpg
Savybės
Kategorija Silikatų klasė
Cheminė formulė SiO2
Identifikacija
Spalva rudai raudona
Brėžis baltas
Kristalo sistema trigoninė
Skalumas neskalus
Lūžimai nelygus
Kietumas pagal
Moso skalę
6,0–7,0
Blizgesys stikliškas, šilkiškas, riebališkas, blausus
Lūžio rodiklis 1,530–1,539
Specifinis tankis 2,59–2,61

Karneolis (angl. carnelian, cornelian; rus. карнеол, карнелиан, сердоли́к) – mineralas, rausva, geltonai raudona ar oranžinio raudonumo chalcedono atmaina. Nuspalvintas geležies oksido priemaišomis. Paprastai naudojamas kaip pusbrangis akmuo.

Į karneolį panaši kita chalcedono atmaina sardoniksas (angl. sard), kuri yra kietesnė ir tamsesnė. Šios atmainos neturi ryškios skiriamosios ribos, todėl neretai šiuos pavadinimus vartoja kaip sinonimus.

Karneolio ir sardonikso palyginimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažnai terminai karneolis ir sardoniksas laikomi sinonimais, tačiau neretai jais vadina dvi to paties mineralo atmainas. Pagrindiniai skirtumai yra šie[1]:

  Karneolis Sardoniksas
Spalva Šviesesnis, nuo oranžinės iki rausvai rudos spalvos. Tamsesnis, nuo sodriai rausvai rudos iki beveik juodos spalvos.
Kietumas Minkštesnis Kietas ir patvaresnis.
Skilimas Nelygus, skeveldriškas ir kriaukliškas Panašus kaip ir karneolio, bet labiau šukėtas

Visos šios abiejų mineralų savybės sudaro vientisą kontinuumą, ryškios ribos tarp šių mineralų nėra.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karneolio spalvą lemia priemaišų sudėtis ir pasiskirstymas. Pagrindinis karneolio chromoforas yra mineralas hematitas, kuris karneolyje tolygiai pasklidęs smulkių mikrodalelių pavidalu. Plonos karneolio skeveldros prasišviečia.

Fizikinės cheminės karneolio savybės sutampa su chalcedono savybėmis,

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karneolio intalija su Ptolemėjų dinastijos karalienės atvaizdu (helenizmo menas)
Lenkiškas žiedas su antspaudu, jo šviesiai oranžinėje intalijoje išraižytas Korwin herbas

Iš karneolio gaminami juvelyriniai dirbiniai. Tai palyginus nebrangus juvelyrinis akmuo, tačiau tiek jis, tiek jo atmaina sardoniksas vertinami kaip tradicinė žaliava kamėjų ir kitų raižyto akmens dirbinių gamyboje.

Senovės Egipte karneolis buvo akmuo, susijęs su deive Izide, ir pasiturintys egiptiečiai nešiodavo papuošalus iš karneolio su deivės simboliu, primenančiu trilapį dobilą. Tai reiškė, kad žmogus atsiduoda „dievų motinos“ globai. Buvo tikimai, kad karneolio amuletai stabdo kraujavimą ir malšina įniršį.

Radavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos radavietės yra Brazilijoje, Sibire, Vokietijoje. Taip pat Indijoje (Gudžaratas), JAV (Montana)[2], Kryme (Karadago kalne).

Indijoje išgaunami vieni gražiausių karneolių, kurie ilgai pabuvę šviesoje keičia spalvą – rudi karneoliai tampa sodriais oranžiškai raudonais.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis egiptietiškas vėrtinys sudarytas iš dvikūginių karneolio karoliukų, karoliukų iš aukso lakšto ritinėlių ir dešimties amuletų.[3] The Walters Art Museum.

Dabartinis terminas angl. carnelian atsirado XVI a. iškraipius XIV a. vid. angl. cornelian (jo variantai buvo vid. angl. corneline, cornalyn).[4] Žodis vid. angl. cornelian (ir jo atitikmenys keliose romanų kalbose) kilęs iš viduramžių lot. corneolus, o šis kilo iš lot. cornum 'sedula',[5] kurios raudoni kaulavaisiai primena mineralą karneolį. Hipotezė, pateikta „Oxford English Dictionary“, teigia, kad angl. carnelian kilo iš angl. cornelian iškraipant pagal lot. caro, carnis 'mėsa'.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoma, kad dar 4–5 tūkstantmečiais pr.m.e. Mergarhoje lankiniais gręžtuvais karneolyje gręždavo skylutes[6] Bronzos amžiaus laikų Mino laikų sluoksniuose Knose (Kreta) aptikti karnelio dirbiniai rodo, kad jis buvo naudojamas puošyboje.[7] Šie dirbiniai datuojami maždaug 1800 m.pr.m.e.

Karneolis buvo plačiai naudojamas senovės Romos valstybėje gaminti gemoms, kurias dėdavo kaip akis į žiedus antspaudus (angl. signet ring, seal ring). Šiais antspaudais paprastai darydavo atspaudus vaške, kuriuo uždarydavo laiškus ar kitus svarbius dokumentus. Karneolis tam buvo patogus, kadangi išlydytas vaškas prie jo nelimpa.

Vėrinys iš auksinių ir karneolio karoliukų (padarytas Kipre, imituojant Mikėnų stilių. Apie 1400–1200 m.pr.m.e.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Sard“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.
  2. Б. И. Серебродольский. Научно-технический прогресс и минералы. — Киев: Наукова думка, 1990.
  3. „Egyptian - Necklace“. The Walters Art Museum. 
  4. 'Cornelian'. Oxford English Dictionary. Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 14 February 2012. 
  5. Chisholm, Hugh, ed. (1911). „Carnelian“. Encyclopædia Britannica (11th ed.). Cambridge University Press.
  6. Kulke, Hermann & Rothermund, Dietmar (2004). A History of India. Routledge. 22. ISBN 0-415-32920-5.
  7. C. Michael Hogan, Knossos fieldnotes, Modern Antiquarian (2007)