Karamajus

Karamajus 克拉玛依, قاراماي
Karamajaus miestas ir upė

Karamajus 45°36′0″ š. pl. 84°52′0″ r. ilg. / 45.60000°š. pl. 84.86667°r. ilg. / 45.60000; 84.86667 (Karamajus)

Laiko juosta: (UTC+8)

Valstybė	Kinija
Provincija	Sindziangas
Prefektūra	Karamajus

Įkūrimo data	1958 m.

Gyventojų (2010^[1])	232 441
Altitudė	400 m

Vikiteka	Karamajus

Karamajus (uig. قاراماي = K̂aramay, kin. 克拉玛依, pinyin: Kèlāmǎyī) – miestas Kinijos Liaudies Respublikoje, Sindziango šiaurinėje dalyje, Džiungarijos lygumoje. Turi prefektūros lygio statusą. Miestą pasiekia Irtyšiaus–Karamajaus kanalas, praeina Altajaus–Hotano plentas. Karamajus yra vienas svarbiausių naftos gavybos centrų Kinijoje.^[2]

2010 m. 81 % gyventojų buvo kinai (haniai), kiti – uigūrai, kazachai, mongolai, hujai.^[3]

Istorija

1955 m. buvo atrasti naftos telkiniai, o 1958 m. oficialiai įkurta Karamajaus apskritis. Pavadinimas uigūrų kalba reiškia „juoda alyva“. Miestas ne kartą keitė pavaldumą prefektūroms, bet nuo 1990 m. tapo prefektūros lygio miestu.

1994 m. gruodžio 8 d. Karamajaus kino teatre kilo gaisras, kurio metu žuvo 323 žmonės, daugiausia vaikai.

Šaltiniai

↑ Karamay: City / CHINA: Xīnjiāng, citypopulation.de
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197
↑ Stanley W. Toops (August 2012). Susan M. Walcott; Corey Johnson (eds.). Eurasian Corridors of Interconnection: From the South China to the Caspian Sea. Routledge. pp. 65–66.

Sindziango administracinis suskirstymas
Autonominės prefektūros: Ilio kazachų Prefektūros lygio miestai: Karamajus \| Urumčis Prefektūros: Aksu \| Altajus \| Hotanas \| Kašgaras \| Kumulas \| Tarbagatajus \| Turfanas Autonominės prefektūros: Bajangolo mongolų \| Boro Talos mongolų \| Čangdzi hujų \| Kyzylsu kirgizų

[1] Karamay: City / CHINA: Xīnjiāng, citypopulation.de

[2] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197

[3] Stanley W. Toops (August 2012). Susan M. Walcott; Corey Johnson (eds.). Eurasian Corridors of Interconnection: From the South China to the Caspian Sea. Routledge. pp. 65–66.

[1]

[2]

[3]