Karališkoji musmirė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Amanita caesarea
Karališkoji musmirė (Amanita caesarea)
Karališkoji musmirė (Amanita caesarea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Skydabudiniai
( Pluteaceae)
Gentis: Musmirė
( Amanita)
Rūšis: Karališkoji musmirė
( Amanita caesarea)
Index Fungorum
Binomas
Agaricus caesareus
Scop., 1772
Sinonimai
Agaricus aurantius Bull. (1783)
Agaricus aureus Batsch. (1783)
Agaricus caesareus Schaeff.
Agaricus caesareus Scop. (1772)
Amanita aurantia (Bull.) Lamarck. (1783)
Venenarius caesareus (Scop.) Murrill. (1913)
Volvoamanita caesarea (Scop.) Beck. (1922)

Karališkoji musmirė – (Amanita caesarea) – tai skydabudinių šeimos valgomas grybas, turintis labai geras maistines savybes. Ši rūšis Lietuvoje nesutinkama.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunos karališkosios musmirės.

Iš pradžių visą karališkąją musmirę gaubia kiaušinio formos kietas apvalkalas, todėl šioje stadijoje ji panaši į kiaušinį. Vėliau viršutinė apvalkalo dalis plyšta ir iš jo išauga vaisiakūnis. Jaunų grybų kepurėlė būna pusrutuliška, senesnių iškiliai paplokščia, kartais per vidurį šiek tiek įdubusi. kepurėlės skersmuo svyruoja nuo 8 iki 20 cm, dažniausiai ji būna kraujo raudonumo, oranžiškai raudonos, aukso geltonumo spalvos. Kepurėlės luobelė lygi blizganti, plika, be žvynelių, karpučių, kraštai vagoti, šiek tiek lipni ir lengvai atsiskiria nuo kepurėlės. Kotas 8 – 15 cm ilgio, 2-3 cm storio, cilindriškas, citrinos geltonumo arba geltonai baltas su gelsvu, dideliu, žemyn nukarusiu rinkiu, jaunų grybų išsipūtęs, senesnių į apačią truputį storėjantis, pagrindas apgaubtas laisva, didele, balta išnara. Skirtingo ilgio lakšteliai laisvi, stori, tankūs, platūs, nesiekiantys koto, pakraščiai šiek tiek papurę, tarpusavy sujungti daugybės lakšteliukų. Viršutinę koto dalį juosia gerai matomas, smulkių vagelių išvagotas geltonas rinkis, kuris, palyginti, greitai nukrenta. Trama minkšta, gelsva, baltai gelsva, koto balta, tvirta, malonaus skonio. Sporos baltos, 9-12x6-7 μm.

Spalvos kaita ir formos: Kepurėlės spalva gali įvairuoti nuo geltonos, oranžinės iki rausvai rudos. Kartais ant kepurėlės matosi didelės lygios karputės (išnaros pėdsakai). Grybo trama balta, išskyrus kepurėlės tramą, kuri būna ryškiai geltona. Peraugęs grybas skleidžia nemalonų supuvusių kiaušinių kvapą.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkoji musmirė mėgsta sausą smėlingą dirvožemį. Paprastai jos aptinkamos lapuočių miškuose. Dažniausiai paplitusios šiltuose kraštuose ir ten auga tiek lygumose, tiek kalnuotose vietovėse.

Sezonas: liepaspalis.

Panašios rūšys: Jį galima supainioti su paprastąja musmire (Amanita muscaria), kurių kotas ir lakšteliai yra balti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (42 psl.) ISBN 9955-573-65-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]