Salairo kalvagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salairo kalvagūbris ir Tolmovajos upė

Salairo kalvagūbris (rus. Салаирский кряж) – kalvagūbris Rusijoje, Pietų Sibire, Novosibirsko, Kemerovo srityse ir Altajaus krašte. Tai Altajaus kalnų tęsinys, skiriantis Kuznecko duburį nuo Obės lygumos. Tęsiasi apie 300 km, plotis 15–40 km. Būdingas aukštis 400 m, didžiausias – 621 m (Kivdos kalnas).

Kalvagūbrį sudaro klintys, smiltainis, tufas, granitas, paplitę karstiniai reiškiniai. Yra polimetalų rūdų telkinių. Vakariniai šlaitai lėkšti, pereinantys į Altajaus lygumą, rytiniai – statūs. Pietvakariniuose šlaituose auga drebulių–kėnių ir beržų–drebulių aukštažoliai miškai, šiaurės rytiniuose – beržų–drebulių, pušų ir maumedžių miškai su stepių juostomis.[1]

Didžiausios upės: Berdė, Suenga, Čumyšas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 365 psl.
  2. Salairo kalvagūbris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011