Kalniškės akmuo

Koordinatės: 55°42′35″š. pl. 21°25′18″r. ilg. / 55.709585°š. pl. 21.421552°r. ilg. / 55.709585; 21.421552
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalniškės akmuo

Pakylėtas riedulys aukštesnis už autobusų stotelės ženklą
Kalniškės akmuo
Kalniškės akmuo
Koordinatės
55°42′35″š. pl. 21°25′18″r. ilg. / 55.709585°š. pl. 21.421552°r. ilg. / 55.709585; 21.421552
Vieta Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Vėžaičių seniūnija
Registro Nr. 0310100010158

Kalniškės akmuo, dar vadinamas Gargždų akmeniu (kiti sinonimai: Kalno akmuo, Gargždų kalno akmuo) – stambus riedulys, stūksantis Kalniškės kaime, Vėžaičių seniūnijoje, Klaipėdos rajone, šalia kelių  228  DauparaiGargždaiVėžaičiai  ir  2205  MaciuičiaiPėžaičiai  kryžkelės, 2 km į pietvakarius nuo magistralės A1. Gargždų miesto prieigas žymintis akmuo su iškaltu vietovardžio pavadinimu guli aukštumoje, Kalniškės piliakalnio (dešinėje) prieigose. Gargždai pasiekiami keliu važiuojant į slėnį šalia piliakalnio, už 1 km į vakarus pervažiavus į kitą Minijos upės pusę.

Riedulys įtvirtintas ant betoninio postamento

Kalniškės akmuo yra gamtinio kraštovaizdžio ir geologinio paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu 2016 m. Riedulio aukštis – 3,10 m, ilgis – 5,05 m, plotis – 4,00 m, perimetras – 15,90 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulį apie 1988 m. iškasė melioratoriai gretimame Gerduvėnų kaime ir atvilko prie kryžkelės, prie rytinio įvažiavimo į Gargždus. Čia išgulėjo 15 metų, iki 750-ojo miesto jubiliejaus šventės 2003 m. Ta proga apie 100 t sveriantį akmenį su iškaltu užrašu buvo nuspręsta pakelti ant išlietų betoninių pamatų. Sudėtingą darbą atliko AB „Hidrostatyba“.[1]

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalniškės kaimo akmuo siejamas su mįslingomis istorijomis apie velnius, tarp kurių ši:[2]

Vienas kaimo elgeta buvo labai dievobaimingas, jam vaidendavosi visokios dvasios. Kartą naktį jam beeinat pakilo vėjas, ėmė griaudėti perkūnija, žaibuoti. Pamatęs nušviestą šieno kupetaitę, įlindo į ją pasislėpti. Žaibui vėl nušvietus, išvydo ant kitos kupetaitės sėdintį velnią, kuris perkūnui rodė užpakalį. Perkūnas supykęs smarkiai trenkė, bet velnias buvo vikrus – bematant įšoko į medį ir ėmė rodyti liežuvį. Perkūnas vėl trenkė, bet velnias strykt ir atsidūrė ant akmens, ėmė rodyti špygą. Taip perkūnas trankėsi ir mušė velnią per visą naktį, bet nepataikė. Tas akmuo, ant kurio velnias šokinėjo ir špygas rodė, pūpso Kalniškėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]