Vingio parko ąžuolas
Koordinatės: 55°33′23″š. pl. 21°19′44″r. ilg. / 55.55641°š. pl. 21.32878°r. ilg.
| Vieta | Priekulė, Klaipėdos rajonas |
|---|---|
| Rūšis | paprastasis ąžuolas |
| Aukštis | 25 m |
| Amžius | 380 m. |
| Apimtis | 4,7 m |
Vingio parko ąžuolas, taip pat Priekulės ąžuolas – išskirtinis medis, augantis vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, Priekulėje, Vingio parke.[1] Ąžuolo apimtis siekia 4,70 m,[2] skersmuo – 1,5 m, aukštis – 25 m.[1] Amžius – apie 380 metų (gali būti ir daugiau).[2] Viršuje šio ąžuolo kamienas dalijasi į dvi tvirtas lajas.[2] Dar vadinamas G. Posernos ąžuolu.[2]
Gamtos paminklu pripažintas 1960 m., o respublikinės reikšmės paminklu – 1987 m.[1]
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-300 Vingio parko ąžuolas pripažintas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Saugomų teritorijų kadastro žemėlapyje pateikiami medžio duomenys: apimtis (1,3 m aukštyje) – 5,45 m, aukštis – 31,5 m.[3]
Šis ąžuolas minimas I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“; pasakojama, kaip piktas ir neteisingas Priekulės dvaro valdytojas G. Puserna ąžuole įsitaisęs geležinę kilpą, per kurią pervėręs virvę koręs baudžiauninkus.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||