Miežonių apylinkė

Koordinatės: 54°53′š. pl. 24°25′r. ilg. / 54.88°š. pl. 24.42°r. ilg. / 54.88; 24.42
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°53′š. pl. 24°25′r. ilg. / 54.88°š. pl. 24.42°r. ilg. / 54.88; 24.42

  Miežonių apylinkė
Centras Miežonys (1950–1954)
Eitekonys (1954–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Kaišiadorių valsčius
Apskritis Kaišiadorių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kaišiadorių rajonas (1950–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Palomenės seniūnija

Miežonių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio rytų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kaišiadorių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kaišiadorių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Eitekonių apylinkė, Pašulių apylinkė ir dalis Beištrakių apylinkės, o dalis Miežonių apylinkės prijungta prie Antakalnio apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Miežonių apylinkė prijungta prie Palomenės apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Vienybės“ kolūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
99 „Vienybės“ kolūkis, „Naujo gyvenimo“ kolūkis [5] 17 kaimų, 2 vienkiemiai, 1 glžk. stotis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 32
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 11–12
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 15
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 126