Kabanovas (Pelkininkai)

Koordinatės: 54°41′š. pl. 21°29′r. ilg. / 54.68°š. pl. 21.48°r. ilg. / 54.68; 21.48 (Kabanovas (Pelkininkai))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kabanovas
rus. Кабаново
liet. Pelkininkai
vok. Pelkeninken
Kabanovas
Kabanovas
54°41′š. pl. 21°29′r. ilg. / 54.68°š. pl. 21.48°r. ilg. / 54.68; 21.48 (Kabanovas (Pelkininkai))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Černiachovsko rajonas
Pašto kodas 238176
Tel. kodas (+7) 40141

Kabanovas (liet. Pelkininkai, vok. Pelkeninken, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Кабаново) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, nuo 2005 m. Kamenskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities kaimas.[4] Nuo 1947 m. Černiachovsko rajono kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19471993 m. Černiachovsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kamenskojės kaimo gyvenvietė
Černiachovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[5] 1933 m.[6] 1939 m.
142 163 146


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]