Jučiai (tauta)
Jučiai | |
---|---|
Jučiai šoka Didžiojo Vėžlio šokį (1909 m.)
| |
Gyventojų skaičius | ~1500 |
Populiacija šalyse | ![]() ( ![]() |
Kalba (-os) | anglų, jučių |
Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | kultūriškai – muskogai |
![]() |
Jučiai |
Jučiai (angl. Yuchi, Euchee, Uchee, sav. Tsoyaha „saulės vaikai“) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, dabar gyvenanti daugiausia Oklahomoje. Populiacija apie 1500 žmonių.[1] Jučių kalba, kuri laikoma izoliuota, beveik išnykusi (4 vartotojai 2016 m.), kalba angliškai. Pagal tikybą – protestantai (metodistai), Indėnų Bažnyčios nariai.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/48/Yuchi_lang.png/180px-Yuchi_lang.png)
Jučiai kilę iš pietryčių JAV, rytinio Tenesio upės slėnio. XV a. patyrė kultūrinę muskogų įtaką. XVI–XVII a. kariavo su ispanų ir anglų atėjūnais, bet buvo jų išstumti į Tenesio aukštupį, prie Kamberlando kalnagūbrio (dab. Tenesio valstija). XVIII a. pirmoje pusėje jučiai įėjo į krikų konfederaciją. Dalis jučių prisijungė prie seminolų. Dėl epidemijų ir čerokių antpuolių labai nukentėjo. XIX a. 4-ajame dešimtmetyje kartu su krikais-muskogais jučiai ištremti į Indėnų teritoriją. Ten apsigyveno greta krikų.
Kultūriškai artimi kitoms pietryčių indėnų tautoms – vertėsi lydimine žemdirbyste, medžiokle, žvejyba. Gamino keramiką, ypač molinius vamzdelius. Giminės linija vesta pagal abu tėvus.
Dabar dirba daugiausia samdomus darbus, turi savivaldą, renkamus vadus.[2] Visgi, jučiai neturi atskiros, federaciškai pripažintos rezervacijos. Dauguma jučių gyvena Sapulpos mieste ir apylinkėse (Krikų apygarda).
-
Jučių vadas Beširdis Elnias (Eteh-ée-fix-e-co), 1838 m. piešinys
-
Jučių senolės, lankančios protėvių kapus (2009 m.)
-
Jučių gyvenvietės rekonstrukcinis piešinys
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
yuc
Duomenys apie kodu „yuc“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Ючи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.