Jučiai (tauta)
| Jučiai | |
|---|---|
 Jučiai šoka Didžiojo Vėžlio šokį (1909 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~1500 |
| Populiacija šalyse |  JAV(  Oklahoma)
|
| Kalba (-os) | anglų, jučių |
| Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | kultūriškai – muskogai |
 Vikiteka: |
Jučiai |
Jučiai (angl. Yuchi, Euchee, Uchee, sav. Tsoyaha „saulės vaikai“) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, dabar gyvenanti daugiausia Oklahomoje. Populiacija apie 1500 žmonių.[1] Jučių kalba, kuri laikoma izoliuota, beveik išnykusi (4 vartotojai 2016 m.), kalba angliškai. Pagal tikybą – protestantai (metodistai), Indėnų Bažnyčios nariai.
Jučiai kilę iš pietryčių JAV, rytinio Tenesio upės slėnio. XV a. patyrė kultūrinę muskogų įtaką. XVI–XVII a. kariavo su ispanų ir anglų atėjūnais, bet buvo jų išstumti į Tenesio aukštupį, prie Kamberlando kalnagūbrio (dab. Tenesio valstija). XVIII a. pirmoje pusėje jučiai įėjo į krikų konfederaciją. Dalis jučių prisijungė prie seminolų. Dėl epidemijų ir čerokių antpuolių labai nukentėjo. XIX a. 4-ajame dešimtmetyje kartu su krikais-muskogais jučiai ištremti į Indėnų teritoriją. Ten apsigyveno greta krikų.
Kultūriškai artimi kitoms pietryčių indėnų tautoms – vertėsi lydimine žemdirbyste, medžiokle, žvejyba. Gamino keramiką, ypač molinius vamzdelius. Giminės linija vesta pagal abu tėvus.
Dabar dirba daugiausia samdomus darbus, turi savivaldą, renkamus vadus.[2] Visgi, jučiai neturi atskiros, federaciškai pripažintos rezervacijos. Dauguma jučių gyvena Sapulpos mieste ir apylinkėse (Krikų apygarda).
-
Jučių vadas Beširdis Elnias (Eteh-ée-fix-e-co), 1838 m. piešinys -
Jučių senolės, lankančios protėvių kapus (2009 m.) -
Jučių gyvenvietės rekonstrukcinis piešinys
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑
yucDuomenys apie kodu „yuc“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - ↑ Ючи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.