Jurgis Storostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jurgis Storosta arba Jurgis Martynas Storostas (vok. Georg Martin Storost; 1872 m. lapkričio 11 d. Naujakiemyje (Pilkalnio apskritis Prūsijos karalystėje)[1] – 1937 m. lapkričio 14 d. Klaipėdoje, Lietuvos Respublika) – lietuvių ir vokiečių istorikas bei pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė iškilioje mokytojo Anskio Storosto ir Marijos Ašmonaitės šeimoje. Kartu su Jurgiu augo: Jonas (1867–1945), Vilhelmas (1868–1953), Frydrichas (1869–1957), Marija (1871–1950), Gotfrydas (1873–1873), Magdalena (1873–1950), Hermanas (1876–1916), Albertas (1878–1905) ir Christianas (1880–1881). Albertas tapo žinomu muziku, o kitas brolis – Vilhelmas (Vydūnas) – garsiu filosofu ir rašytoju. Užaugusios seserys pasuko amato keliu ir gamino skrybelaites, o likusieji broliai dirbo mokytojais: Jonas – Spartesniojoje mokykloje Klaipėdoje, Frydrichas – Tilžėje, Hermanas – Berlyne.[2]

Jurgis Storostas studijavo Vokietijoje, Leipcigo universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją iš literatūros istorijos: Napoleono I požiūris į tuolaikę ir klasikinę prancūzų literatūrą.[3] Jam buvo suteikta teisė dirbti mokytoju Prūsijos aukštesniosiose mokyklose.[4]

Gyveno Šionebeke (prie Elbės), vėliau Klaipėdoje dėstė istoriją Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Nuo 1925 m. balandžio 1 d. mokytojavo Luizės gimnazijoje. Vokiečių kalba parašė Lietuvos istoriją, kuri buvo naudojama Klaipėdos krašto vokiškose mokyklose.

Mirė nuo širdies ligos, tai buvo didelė netektis Klaipėdos visuomenei. Laidotuvėse giedojo Luizės gimnazijos berniukų choras, atsisveikinimo kalbas pasakė Klaipėdos krašto evangelikų generalinis superintendantas (vyskupas) O.Obereigneris, gimnazijos direktorius F.Scharffetteris ir brolis Vydūnas. Kapas Senosiose miesto kapinėse (dab. Skulptūrų parkas) neišliko.

Sūnūs:

  • Volfgangas Storostas (1904–1964) – mokslų daktaras, romanistas ir gimnazijos dėstytojas;
    • vaikaitis Jurgenas Storostas (g. 1940 m.) – mokslų daktaras, romanistas ir mokslo istorikas;
  • Joachimas Storostas (1905–1981) – mokslų daktaras, romanistas ir universiteto profesorius.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Napoleons I. Stellung zur zeitgenössischen und klassischen französischen Literatur. (Dissertation) – Schönebeck: W. Wullstein, 1914[6]
  • Litauische Geschichte von den altesten Zeiten bis zur Gegenwart – Tilsit: Pawlowski, 1921[7]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]