Juozas Kavaliauskas (1930)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Kavaliauskas (1930 m. Panevėžio apskrities Pumpėnų valsčiaus Margių kaime – 2015 m. spalio 5 d.; palaidotas Zarasų kapinėse) – Lietuvos vargonininkas ir kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo penkių vaikų valstiečių šeimoje. Po kiek laiko Kavaliauskai persikraustė gyventi į Mitabynės kaimą. Juozas dirbo Pasvalio lentpjūvėje, o nuo 1956 m. miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje mokėsi groti vargonais. Savarankiškai pradėjo vargoninkauti Ančiškiuose, Geležiuose. Vėliau mokėsi muzikos pas Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vargonininką Antaną Virbicką.

Po to dirbo vargonininku Palėvenėje, Kyburiuose, Pumpėnuose ir Jonavoje (pastarajame mieste dešimt metų). 1961 m. vedė Genovaitę Zulonaitę, gimė sūnūs Arvydas ir Remigijus. Dvidešimt metų vargonavo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje, joje giedojo bei grojo ir per popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje 1993 m. Galiausiai paskutinius trylika metų praleido Salake, kur miestelio bažnyčioje darbavosi įprastose vargonininko pareigose.

J. Kavaliauskas yra žinomas lietuviškos bažnytinės vokalinės muzikos kompozitorius, iš viso sukūręs muziką trejoms tautiškoms Šv.Mišioms, per šimtą giesmių (tame tarpe ir pagal poetės Sofijos Šviesaitės eilėraščius). 70–mečio proga savo kūrybą visuomenei pateikė rinkinyje „... iš mano repertuaro“, vėliau apie nueitą vargonininko kelią išleido autobiografinę knygą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „... iš mano repertuaro“ (Natos) / [Sudarė ir parengė Remigijus Kavaliauskas]. – Kaunas: Judex, 2000
  • „Mano prisiminimai“ [Autobiografinė knyga], 2010

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]