Juozapas Galeckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozapas Galeckas (1871 m. kovo 2 d. Rūdos kaime, Gižų valsčius, Vilkaviškio apskritis1922 m. birželio 10 d. Šlavantų kaime, Veisiejų valsčius, Lazdijų apskritis) – Romos katalikų kunigas, liaudies švietėjas, visuomenininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1894 m. rugsėjo 10 d. Tais pačiais metais paskirtas vikaru į Aukštąją Panemunę, nuo 1896 m. vikaravo Lazdijuose, 1898 m. –Sniadave, 1899 m. – Raigarde, 1900 m. – Zambravėje, 1903 m. – Zavaduose, 1905 m. – Jeleniave, 1907 m. – Berznyke.

Po 1905 m. įvykusių muštynių tarp tikinčiųjų Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios šventoriuje Seinų vyskupija nusprendė steigti atskirą parapiją Kučiūnuose. Tam reikalui buvo paskirtas kun. Galeckas. Jau 1907 metais per kelis mėnesius jam pavyko įrengti ir pašventinti medinę Šv. Kazimiero bažnyčią. Naujasis klebonas tuo neapsiribojo ir ėmė aktyviai plėsti visuomeninę veiklą. 1910 metais įsteigė „Žiburio“ draugijos skyrių ir buvo jo pirmininku. Draugija įsteigė knygyną, platino laikraščius, rengė vakarėlius su vaidinimais. Kunigas apylinkėje įkūrė šešias mokyklas, kurias pats išlaikė. Apie bažnyčią ir kleboniją užveisė sodą, laikė bites, augino gėles, organizavo bitininkų bei sodininkų kursus. Ne visiems patiko tokia aktyvi klebono veikla, jis buvo užpultas. J. Galeckas nusprendė išsikelti ir įkurti naują parapiją. 1919 m. nupirko Šlavantų dvarą, kuriame įrengė kleboniją, o iš kluono 1921 m. pastatė medinę Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiai Mergelei Marijai bažnyčią; netoli jos – mokyklą.

Besirūpindamas naująja bažnyčia klebonas susirgo ir mirė. Viena iš Kučiūnų miestelio gatvių pavadinta kunigo Juozapo Galecko vardu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]