Juodpėnų koplyčia

Koordinatės: 55°47′46″š. pl. 25°12′16″r. ilg. / 55.796151°š. pl. 25.204495°r. ilg. / 55.796151; 25.204495
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°47′46″š. pl. 25°12′16″r. ilg. / 55.796151°š. pl. 25.204495°r. ilg. / 55.796151; 25.204495

Juodpėnų koplyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Kupiškio
Savivaldybė Kupiškio rajonas
Gyvenvietė Juodpėnai
Adresas K. Spaičio g. 29
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1997 m.

Juodpėnų koplyčia – katalikų koplyčia, veikianti Kupiškio rajono savivaldybėje, Šimonių seniūnijoje, Juodpėnų kaime, 8 km į šiaurės rytus nuo Šimonių, netoli kelio  2403  SlavinčiškisAdomynėAluotos . Koplyčia stovi prie pagrindinės kaime Kazimiero Spaičio gatvės. Apie 250 m į rytus, už sodybų prie Juodupės upelio įsikūrusios kaimo kapinės. Koplyčia pastatyta 1997 m. Pamaldos vyksta du kartus per mėnesį. Priklauso Šimonių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai.[1]

Koplyčia 2020 m.

Koplyčia sumūryta iš baltų silikatinių plytų. Statinys primena gyvenamąjį namą, yra su šoniniu priestatu. Ant dvišlaičio stogo iškyla neaukštas kvadratinio plano bokštelis su metaliniu kryžiumi. Šalia pastatyta nedidelė mūrinė varpinė. Koplyčia aprūpinta reikiamu liturginiu inventoriumi. Šventorius aptvertas metalinio tinklo tvora su betoniniais stulpeliais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pradžioje Juodpėnai pagal gyventojų skaičių buvo didžiausias Kupiškio krašte, 1903 m. turėjęs 337 gyventojus.[2] Tačiau istoriškai taip susiklostė, jog ilgus šimtmečius dideliame kaime nebuvo maldos namų, tikintiesiems tekdavo keliauti į gretimas bažnyčias Adomynėje ar Šimonyse.

1997 m. Šimonyse kunigavusio Povilo Svirskio (g. 1924 m.) rūpesčiu ir žmonių aukų dėka Juodpėnuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia. Ji iškilo vietoj nugriautos senos parduotuvės, ant jos pamatų. Vykdydamas statybas ir nenorėdamas apsunkinti tikinčiųjų, klebonas panaudojo savo santaupas.[3] Koplyčią Šv. Juozapo Darbininko vardu 1997-aisiais pašventino vyskupas Juozas Preikšas, kartu suteikdamas ir Sutvirtinimo Sakramentą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mūsų Juodpėnai ir mes. Juodpėnai, 2013.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]