Juodmėsė ūmėdė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Russula adusta
Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta)
Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Ūmėdiečiai
(Wikispecies-logo.svg Russulales)
Šeima: Ūmėdiniai
(Wikispecies-logo.svg Russulaceae)
Gentis: Ūmėdė
(Wikispecies-logo.svg Russula)
Rūšis: Juodmėsė ūmėdė
(Wikispecies-logo.svg Russula adusta)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Russula adusta
(Pers.) Fr., 1838
Distribution of Russula adusta.svg
Juodmėsės ūmėdės savaiminio paplitimo arealas
Sinonimas
Agaricus nigricans (1785)
Agaricus adustus (1801)
Omphalia adusta (1821)
Omphalia adusta var. adusta (1821)
Russula adusta f. adusta (1838)
Russula adusta var. adusta (1838)
Russula nigricans var. adusta (1907)
Russula adusta var. coerulescens (1863)
Russula adusta f. gigantea (1895)
Russula adusta f. rubens (1943)
Russula adusta var. sabulosa (1986)

Juodmėsė ūmėdė (lot. Russula adusta) – ūmėdinių šeimai priklausantis, valgomas grybas, vartojamas šviežias ir sūdytas, marinuotas. III kategorijos. Dzūkijoje šios ūmėdės vadinamos „kiaulėmis”. Viena iš pirmųjų ūmėdžių mūsų miškuose, grybautojų mėgstama.

Būdingi požymiai: vaisiakūniai masyvūs, patamsėja dar lysdami iš samanų labai kirmijantys.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisiakūniai vidutinio stambumo. Kepurėlė 7-12 cm skersmens, mėsinga, jauna pusiau apvali, pusrutuliška, vėliau paplokščia, įdubusi, iš pradžių balta, lipni, netrukus pasidaro kreminė, pilkšvai, juodai ruda, sausa, matinė, luobelė beveik nesilupa, drėgna, gliti, matinė. Lakšteliai tankūs, ploni, pusiau nuaugintiniai, balti, senesnių grybų pilkšvi, pagaliau rusvai, net juodai pilki, paspaudus juoduoja. Kotas trumpas, storas 3–6(10)x2–5 cm, kepurėlės spalvos, plaušuotas, kietas, trapus, cilindrinės formos. Trama balta, kieta, stangri, perlaužus ar perpjovus parusvėja, po to patamsėja iki juosvos spalvos, sausa, nekarti. Sporos gruoblėtos, 7-10x6-8 μm, ovalinės, turi labai mažas karpas, kurios retai būna didesnės nei 0,2-0,3 μm aukščio. Bazidės yra (30) 50-60 (78) μm ilgio ir 7,5-11 (12) μm pločio. Bazidės viršūnėje yra keturios 5-6 μm ilgio sterigmos. Cistidės paprastai būna 50-100 μm ilgio ir 5-7 (11) μm pločio, jos beveik cilindrinės su buku galiuku.

Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga liepos – spalio mėn. pušynuose (ypač smėlinguose, senuose), aikštėse, pavieniui arba grupėmis.

Nuotraukų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (310 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka