Junkers L5

Junkers L 5

Tipas	Vienaeilis šešių cilindrų vidaus degimo variklis
Gamintojas	Junkers Motorenbau und Junkers Flugzeugwerk
Taikomas	Albatros L 73 Junkers F.13 Rohrbach Ro.VIII
Pradėtas naudoti	1924 m.
Galia	206 kW
Svoris	306 kg

„Junkers L5“ – Vokietijos įmonės „Junkers“ 1924–1934 m. gamintas skysčiu aušinamas 22,9 litrų darbinio tūrio^[1] aviacinis vienaeilis šešių cilindrų vidaus degimo variklis. Tai buvo „BMW“ variklio BMW IV licencinis variantas, paremtas 1924 m. sukurtu mažesnio tūrio Junkers L 2,^[2] kuris, savo ruožtu, buvo paremtas kitu „BMW“ gaminiu – BMW IIIa.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje profesorius Hugo Junkersas atsižvelgdamas į augančią aviacinių variklių paklausą nusprendė pradėti savo variklių gamybą. Tuo tikslu 1923 m. buvo įkurta įmonė Junkers Motorenbau GmbH (Jumo).^[3] Iki tol į Junkers Flugzeugwerke AG orlaivius buvo montuojami BMW, DMG, Siemens & Halske ar Armstrong-Siddeley varikliai.

Pirmieji variklio bandymai vyko 1924 m., o 1925 m. rugpjūtį buvo pradėta 228 kW (310 AG) galią išvystančio modellio L 5 gamyba. Viso šios konstrukcijos buvo pagaminta daugiau nei 1000 vienetų. Skirtingų modifikacijų suspaudimo laipsnis svyravo nuo 5,0:1 iki 7,0:1. Varikliui buvo naudojamas 80 oktaninio skaičiaus benzinas.

1927 m. L 5 pagrindu buvo sukurtas dvylikos cilindrų V formos variklis „L 55“.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„L5“ buvo skysčiu aušinamas šešių cilindrų vienaeilis variklis. Iš aliuminio lydinio pagamintas karteris buvo padalintas horizontaliai. Alkūninis velenas buvo gaminamas iš pilkojo ketaus, kaip alkūninio veleno guoliai buvi naudojami septyni slydimo guoliai. Iš ketaus pagaminti cilindrai buvo atskiri, montuojami ant karterio ir tarpusavyje buvo jungiami suvirintais plieniniais apvalkalais, veikuasiais kaip vandens radiatorius. Kiekvienas stūmoklis buvo komplektuojamas su tris žiedais. Paskirstymo velenas – viršutinis (OHC), varomas vertikaliu velenėliu. Vožtuvai buvo valdomi ritininėmis svirtimis.

Kuro sistemą sudarė vienas karbiuratorius, uždegimas – sudvigubintas (dvi uždegimo žvakės viename cilindre), valdomas dviemis Bosch magnetais. Uždegimo tvarka 1-5-3-6-2-4. Slėgio cirkuliacinis tepimas buvo palaikomas stūmokliniu alyvos siurbliu. Aušinimo sistemą sudarė vienas vandens siurblys.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junkers L 5 buvo montuojamas į daugelį orlaivių modelių, taip pat į prototipus. Šie varikliai taip pat buvo naudojami ir rekordiniams skrydžiams.

Naudojimas Junkers lėktuvuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojimas kitų gamintojų orlaiviuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Charakteristikos	Jumo L 5^[4]	Jumo L 5G^[5]	Jumo L 5Ga^[4]
Gamintojas	Junkers Motorenbau GmbH
Gamybos metai	1925 m	1928 m	1930 m
Tipas	Vandeniu aušinamas šešių cilindrų keturių taktų vienaeilis variklis, vertikalus (alkūninis velenas apačioje), be kompresoriaus
Vožtuvų valdymas	viršutinis paskirstymo velenas (OHC), varomas alkūninio veleno per vertikalų veleną, du vožtuvai viename cilindre
Cilindro skersmuo	160 mm
Stūmoklio eiga	190 mm
Darbinis tūris	22,92 litro
Suspaudimo laipsnis	5.5:1		7:1
Ilgis	1750 mm	1800 mm
Plotis	650 mm
Aukštis	1265 mm	1215 mm
Sausas svoris	326 kg	342 kg	344 kg
Startinė galia	320 AG (apytiksliai 240 kW) esant 1450 aps./min.	380 AG (apytiksliai 280 kW) esant 1900 aps./min.	425 AG (apytiksliai 310 kW) esant 1900 aps./min.
Kovinė ir kilimo galia	320 AG (apytiksliai 240 kW) esant 1450 aps./min.	380 AG (apytiksliai 280 kW) esant 1900 aps./min.	425 AG (apytiksliai 310 kW) esant 1900 aps./min.
Nominali galia ant žemės	310 AG (apytiksliai 230 kW) esant 1400 aps./min.	340 AG (apytiksliai 250 kW) esant 1700 aps./min.	380 AG (apytiksliai 280 kW) esant 1700 aps./min.
Ilgalaikė galia jūros lygyje	280 AG (apytiksliai. 210 kW) esant 1340 aps./min.	280 AG (apytiksliai. 210 kW) esant 1600 aps./min.	380 AG (apytiksliai 280 kW) esant 1600 aps./min.
Specifinė galia		1 AG/kg (0,73 kW/kg)
Masės ir galios santykis		1,376 kg/kW
Degalų sąnaudos dirbant ilgalaike galia	230 g/AG	235 g/AG	230 g/AG
Tepalo sąnaudos dirbant ilgalaike galia	10 g/AG		12 g/AG

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junkers L5 sumontuotas įJunkers F 13 kopiją.
L5
L 5G – L 5 variantas su hidrauliniu vibracijos slopintuvu
L5 Ga
L5 Z
L 55 – į V12 tipo variklį sujungti du L5
L 8 – 1929 m. sukurta modernizuota versija, išvystanti 354 AG esant 2 100 aps./min.; kilimo galia siekė 413 AG. Naudoti kaip išoriniai pirmųjų Junkers G38 varikliai, arčiau fiuzeliažo montuoti L 55.
L 88 – į V12 tipo variklį sujungti du L8

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(EN) Gunston, Bill (2006). World Encyclopedia of Aero Engines: From the Pioneers to the Present Day (5th ed.). Stroud, UK: Sutton. ISBN 0-7509-4479-X.
(DE) Kyrill von Gersdorff, Kurt Grasmann: Flugmotoren und Strahltriebwerke. Bernard & Graefe Verlag, 1981, ISBN 3-7637-5272-2
(EN) Antony L. Kay, Paul Couper: Junkers Aircraft and Engines 1913–1945. „Naval Institute Press“, 2004 m., ISBN 978-0-851779850

Interneto nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Junkers L 5. In: The Hugo Junkers Homepage. Horst Zoeller, 15. November 2003, archyvas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Junkers L 5, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum
↑ Junkers L 2, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum
↑ Junkers, Die Anfänge des Junkers-Motorenbaus
↑ ^4,0 ^4,1 Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1919–1934. E. S. Mittler & Sohn, Herford 1984, ISBN 3-8132-0184-8, p. 231.
↑ Junkers L5G. Der Werttverein

[1] Junkers L 5, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum

[2] Junkers L 2, Das Virtuelle Luftfahrtmuseum

[3] Junkers, Die Anfänge des Junkers-Motorenbaus

[:0-4] 4,0 ^4,1 Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1919–1934. E. S. Mittler & Sohn, Herford 1984, ISBN 3-8132-0184-8, p. 231.

[5] Junkers L5G. Der Werttverein

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]