Julius Kazlauskas
| Julius Kazlauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1913 m. lapkričio 10 d. Nociūnai, Kriukų valsčius |
| Mirė | 2001 m. vasario 2 d. (87 metai) Vilnius |
| Veikla | gydytojas helmintologas, mikrobiologas |
| Partija | 1962 m. SSKP |
| Alma mater | 1947 m. Lietuvos veterinarijos akademija |
Julius Kazlauskas (1913 m. lapkričio 10 d. Nociūnuose, Kriukų valsčius – 2001 m. vasario 2 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas helmintologas, mikrobiologas, habilituotas veterinarijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1934 m. baigė Gruzdžių aukštesniąją gyvulininkystės mokyklą. 1934–1935 m. Ukmergės apskrities veterinarijos technikas. 1937–1938 m. Radviliškio miesto gyvulių skerdyklos vedėjas. 1938–1940 m. Kauno apskrities veterinarijos technikas.
1940–1946 m. Lietuvos veterinarijos akademijos Serologijos instituto vyr. laborantas. 1947 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. 1947–1948 m. LSSR žemės ūkio ministerijos Veterinarijos valdybos veterinarijos gydytojas-epizootologas. 1949–1952 m. Žemės ūkio instituto Veterinarijos mokslinio tyrimo stoties vedėjas, direktoriaus pavaduotojas mokslui. 1952–1956 m. dirbo Gyvulininkystės ir veterinarijos, 1956–1959 m. Biologijos, nuo 1959 m. Zoologijos ir parazitologijos institute.[1]
1955 m. Biologijos instituto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Arklių helmintų fauna Lietuvos TSR“ (mokslinis vadovas Pranciškus Šivickis). Disertacijoje aprašė Lietuvos arklių helmintus, jų paplitimą, arklių užsikrėtimo intensyvumą. Pateikė užsikrėtimo helmintais sezoniškumo analizę, pasiūlė helmintozių profilaktikos ir kovos priemonių. Vėliau tyrė naminių paukščių ir laukinių žinduolių helmintų fauną, ekologiją, išaiškino gamtinius trichineliozės židinius.
Nuo 1963 m. parazitologijos specialybės vyresnysis mokslinis bendradarbis. Skaitė pranešimus moksliniuose renginiuose Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Ukrainoje ir kitur. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių ir keletą knygelių. Buvo Lietuvos helmintologų draugijos valdybos, Lietuvos teriologų draugijos narys, nuo 1993 m. Baltijos parazitologų draugijos narys. Aktyviai dalyvavo Gamtos apsaugos draugijos veikloje.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Parazitų žala gyvulininkystei ir pagrindiniai arklių vidaus parazitai, 1950 m.
- Pažinkime gyvulių bei paukščių parazitus ir kovokime su jais kolūkių gyvulininkystės fermose, 1952 m., su J. Kairiūkščiu
- Kovokime su gyvulių vidaus parazitais, 1955 m.
- Apsaugokime gyvulius ir paukščius nuo apsikrėtimo parazitiniais kirminais, 1955 m., su A. Daškevičiumi
- Arklių helmintozės ir kova su jomis, 1956 m.
- Gyvulių ir paukščių helmintozės, 1961 m., su Juliu Pagiriu ir Mykolu Rauckiu
- Žąsų auginimas, 1963 m., su K. Jackūnu
- Helmintozės, bendros žmogui ir gyvuliams, 1965 m., su Stasiu Biziulevičiumi
- Ančių auginimas, 1966 m., su kitais
- Akademikas Pranciškus Šivickis, 1980 m., bendraaautoris
- Ignalinos atominės elektrinės landšaftų zoocenozių bazinė būklė (ser. „Šiluminė energetika ir aplinka“, t. 7, 1989 m., rusų k.) vienas autorių
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Julius Kazlauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 277
- ↑ http://server.ekoi.lt/zoologai/ Archyvuota kopija 2003-04-15 iš Wayback Machine projekto.