Julia Margaret Cameron
Džulija Margaret Kameron | |
---|---|
Gimė | 1815 m. birželio 11 d. Kalkuta, Indija |
Mirė | 1879 m. sausio 26 d. (63 metai) Kalutara, Ceilonas |
Tautybė | anglė |
Veikla | XIX a. fotografė |
Vikiteka | Julia Margaret Cameron |
Džulija Margaret Kameron (merg. Džulija Margaret Petl, angl. Julia Margaret Cameron, Pattle, 1815–1879 m.) – XIX a. anglų Viktorijos epochos fotografė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Džulija Margaret Petl gimė 1815 m. birželio 11 d. Kalkutoje, Indijoje. Buvo ketvirtasis vaikas šeimoje. Jos tėvas Džeimsas Petlas dirbo Rytų Indijos kompanijoje, motina Adelinė buvo kilusi iš prancūzų rojalistų giminės. Vaikystėje Džulija mokėsi Europoje, daugiausiai Prancūzijoje, kur gyveno pas senelę Versalyje. 1836 m. ligos metu Pietų Afrikoje ji susipažino su astronomu ir fotochemiku Dž. Heršeliu ir juristu Čarlsu Hėjumi Kameronu, su kuriuo 1838 m. susituokė Kalkutoje. Kalkutoje Džulija dalyvavo vietos anglų aristokratijos veikloje, jos vyras tapo Kalkutos švietimo tarybos prezidentu ir investavo į kavos ir kaučiuko plantacijas Ceilone. Džonas Heršelis informavo Džuliją apie vėliausius atradimus fotografijos srityje. 1846 m. Londone buvo publikuotas jos išverstas vokiečių poeto Gottfried August Bürger eilėraštis.
1848 m. Kameronų šeima grįžo į Angliją ir apsigyveno Tonbridže Kento grafystėje, 1850 m. persikėlė į Londoną. Džulija susipažino su Londono meno salonų aplinka ir asmenybėmis. Šeimoje Džulija susilaukė 6 vaikų. 1859 m. ji apsilankė Vaito saloje aplankyti A. Tenisoną ir įsigijo du kotedžus netoli poeto namų Faringforde. 1863 m. čia lankėsi fotografas Oscar Gustave Rejlander. 1863 m. gruodį Džulijos duktė ir žentas padovanojo jai foto bokskamerą. Džulijai tuo metu buvo 48-eri metai. 1864 m. Džulija sukūrė pirmą „sėkmingą“ nuotrauką-portretą, tapo fotografų draugijų nare Londone ir Škotijoje, pradėjo eksponuoti kasmetinėje parodoje Londone. 1865 m. jos fotografijos eksponuotos Berlyne, kur Džulija buvo apdovanota bronzos medaliu. Tais pačiais metais įvyko pirmoji jos personalinė paroda Londone, 80 jos fotografijų įsigijo Pietų Kensingtono muziejus (dabar Viktorijos ir Alberto muziejus). 1865 m. šiame muziejuje įvyko vienintelė Dž. M. Kameron muziejinė paroda jai gyvai esant.[1]
1866 m. Džulija įsigijo naują kamerą su didesnėmis, 15x12 colių foto stiklo plokštelėmis. 1867 m. jos fotografijos eksponuotos Universalinėje parodoje Paryžiuje. 1868 m. ji sukūrė Čarlzo Darvino portretą. 1869 m. ji eksponavo Groningene, Olandijoje, ir sukūrė savo pačios geriausia laikytą nuotrauką „Taikos bučinys“. 1873 m. Džulija buvo apdovanota medaliu Universalinėje parodoje Vienoje. 1874 m. ji parašė savo fotografės karjeros apžvalgą „Mano stiklo namai“ (publikuota po mirties), iliustravo A. Tenisono poezijos knygą jo prašymu. 1875 m. spalį su vyru išvyko į Ceiloną, kad būtų arčiau sūnų. 1876 m. ji apdovanota medaliu už kūrybą Filadelfijoje. Džulija Margaret Kameron mirė po trumpos ligos 1879 m. sausio 26 d. sodyboje netoli Kalutaros. Jos vyras mirė sekančiais metais. Pora palaidota Šv. Marijos bažnyčios rūsiuose Bogavantavalos miestelyje Ceilone.
Džulija Margaret Kameron kūrė daugiausiai alegorines ir iliustruojančias studijines fotografijas, dažnai pozuojant šeimos nariams ir tarnams, apsirengusiems įvairiais kostiumais. Jos kūryba sekė tuo metu populiariais romantiniais ir prerafaelitų paveikslais, iliustravo karaliaus Artūro legendų, biblijines istorijas. Ji yra sukūrusi daug savo laikmečio asmenybių fotoportretų. Džulija buvo kritikuota už prastą techniką: jos nuotraukos dažnai prastai sufokusuotos, matomi pirštų antspaudai, plokštelių įtrūkimai.
Kūrinių galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šešiolikmetė Elen Teri
-
Karalius Artūras
-
Malda ir pagarbinimas
-
Viljamas M. Rosetis
-
Beatričė Čenči
-
Karalius Ahasferas ir karalienė Estera
-
Polas ir Virdžinija
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Julian Cox, Colin Ford. Julia Margaret Cameron. Getty Publications, 2003, p. 6-9
- Encyclopaedia Britannica