Judinio pilkapynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Judinio pilkapynas
[[Image:|250px]]

Judinio pilkapynas
Koordinatės
55°24′20″ š. pl. 24°55′30″ r. ilg. / 55.40556°š. pl. 24.92500°r. ilg. / 55.40556; 24.92500Koordinatės: 55°24′20″ š. pl. 24°55′30″ r. ilg. / 55.40556°š. pl. 24.92500°r. ilg. / 55.40556; 24.92500
Savivaldybė Anykščių rajonas
Seniūnija Kavarsko seniūnija
Naudotas IX a.XII a.
Žvalgytas 1969

Judinio pilkapynas – du pilkapynai Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, apie 1 km į pietryčius nuo Kavarsko ir apie 0,7 km į pietvakarius nuo Judinio kaimo (Kavarsko seniūnija), Šventosios kairiajame krante, miške, abipus jos kairiojo intako Judinio.

Pilkapynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis pilkapynas yra Judinio kairiajame krante. Pilkapyną sudaro apie 80 pilkapių, išsidėsčiusių 100 x 400 m plote. Dauguma pilkapių apardyti ariant – 1920-1925 pilkapyno teritorija buvo ariama, buvo randama žirgų kaulų, balnakilpių, žąslų. Pilkapių sampilai žemo pusrutulio formos, nuo 5-8 iki 14 m skersmens ir nuo 0,4-0,5 iki 1,5-1,8 m aukščio; aukštesnieji sampilai apjuosti 1,5 m pločio ir apie 0,4 m gylio grioviu; kelių pilkapių, esančių pilkapyno p.v. gale, sampilai žemi ir plokšti.

Antrasis pilkapynas yra Judinio dešiniajame krante. Jį sudaro apie 100 pilkapių. Daugumos pilkapių sampilai apardyti arba sulėkštėję, keli jų siekia 1,5 m aukštį, yra sampilus juosusių griovių žymių.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus) archeologai ištyrė (tyrimų vadovė Bronė Tautavičienė) 8 pilkapius – po 4 iš abiejų pilkapynų. Tirtų pilkapių sampilai buvo supilti iš smėlio, pagrindus dengė smulkių degėsių sluoksnelis. Pirmojo pilkapyno pilkapiuose kapų nerasta, antrojo – dviejų pilkapių sampiluose rasta sudegintų mirusiųjų kaulų, viename, pilkapyno pietrytiniame pakraštyje – apdegusių sulaužytų žalvarinių papuošalų: vytinės ir plokščiais užkeistais galais antkaklių dalių, pasaginės segės liežuvėlis, du žvangučiai, apyrankė storėjančiais galais, trikampio pjūvio apyrankės fragmentai, du moliniai verpstukai, lipdytos keramikos.

Pilkapių forma, sampilai, laidojimo papročiai būdingi IX a.XII a. lietuviams. X a. - XI a. radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas TautavičiusJudinio pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 755 psl.