Judas Iskarijotas

Judo bučinys, aut Karavadžas

Judas sugrąžina vyr. kunigams „30 sidabrinių“, aut. Rembrantas

Judas Iskarijotas (hebr. ‏ יהודה איש־קריות‏‎ = Jehuda Iš-Krajot arba Jehuda Iš-Kerijot) – biblinis veikėjas, vienas iš Jėzaus mokinių. Vardas „Judas“ kilęs iš hebrajiško žodžio, reiškiančio „pagarbintas“. „Iskarijotas“ reikšmė nėra visai aiški – tikėtina, kad tai nusako kilmę iš vietovės Karioto (Karioth). Šis vietovardis išlikusiuose šaltiniuose miestų saraše minimas tik kartą.

Kitas galimas žodžio Iskarijotas kildinimas iš lot. sicarius – kovotojas durklu, samdomas žudikas. Sikarijai buvo bekompromisis kovinis zelotų judėjimo sparnas. Zelotai organizavo 66 m. sukilimą, kuris buvo žiauriai romėnų numalšintas.

Judo vardas bendrinėje kalboje yra virtęs išdaviko sinonimu. Apkabinimu/bučiniu Judas Iskarijotas romėnams nurodė Jėzų ir už tai gavo piniginį atlygį 30 sidabrinių.

Naujojo Testamento evangelijos šį Judo veiksmą traktuoja kaip išdavystę, vėliau dėl išdavystės Judas pasikorė. Tačiau 1970 m. Egipte rastas gnostikų rankraštis Judo Evangelija Judą Iskarijotą įvardija kaip Jėzaus pagalbininką, įgyvendinant atpirkimo misiją. Judo Evangelija teigia, kad Kristus pasikvietė Judą pasikalbėti atskirai nuo kitų mokinių ir jam pavedė atskleisti jo tapatybę romėnams.

Judo Evangelija buvo parašyta iki 180 m., nes tais metais Liono vyskupas Šv. Irenėjus mini Judo evangeliją kaip vieną iš erezijų. Į 367 m. Aleksandrijos vyskupo Atanasijaus pateiktą Naujojo Testamento knygų sąrašą (kanoną) Judo Evangelija nebuvo įtraukta. Tarp kai kurių netikinčiųjų egzistuoja nuomonė, kad jei Jėzaus ir kitų apaštalų istoriškumas neaiškus, tai Judas – išgalvotas personažas.