Josifas Piatnickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Josifas Piatnickis
Pyatnitskiy OA.jpg
Josifas Piatnickis
Gimė: 1882 m. sausio 17 d.
Ukmergė, Rusijos imperija
Mirė: 1938 m. liepos 29 d. (56 metai)
Maskva, TSRS
Veikla: Politikas, revoliucionierius
Commons-logo.svg Vikiteka: Josifas PiatnickisVikiteka

Josifas Piatnickis (1882 m. sausio 17 d. Ukmergėje, Rusijos imperija – 1938 m. liepos 29 d. Maskvoje, TSRS) – Lietuvos žydų kilmės revoliucionierius, politikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1882 m. sausio 17 d. Ukmergėje, kaip Josifas Aronovičius Tarshis. Vaikystėje dirbo siuvykloje, 1897 m. persikraustė į Kauną, kur perėmė savo tėvo kilimų verslą ir pradėjo dalyvauti nelegalių kilimų gamintojų profsąjungų veikloje. 1898 m. įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją ir išvyko gyventi į Vilnių, kur dalyvaudamas pogrindinėje veikloje pradėjo vadintis slapyvardžiu Piatnitsa. 1901-1902 m. iš Vokietijos imperijos slapta gabeno laikraščio Iskra egzempliorius į Rusiją. 1902 m. suimtas ir uždarytas į kalėjimą, bet sugebėjo pabėgti į Vokietiją, kur prisijungė prie Iskros leidėjų. 1903 m. Londone dalyvavo II-jame RSDP tarptautiniame susirinkime, kur prisijungė prie bolševikų. 1905 m. Londone dalyvavo III-jame RSDP susirinkime ir tais pačiais metais grįžo į Odesą, kur platino bolševikų idėjas tarp tabako gamyklų darbuotojų. Aktyviai alyvavo 1905 m. Rusijos revoliucijoje organizuodamas streikus Odesoje. 1906 m. sausio mėnesį vėl buvo suimtas ir kalėjime išbuvo iki 1908 metų. Po paleidimo grįžo į Vokietiją, kur dalyvavo bolševikų veikloje. 1912 m. sausį dalyvavo VI-jame RSDP susirinkime Prahoje. Iš Prahos išvyko į Paryžių, kur baigė elektrikų kursus. 1913 m. grįžo į Rusiją ir pradėjo dirbti elektriku Volsko mieste. Samaroje organizavo streikus ir už tai vėl buvo suimtas 1914 m. birželį ir buvo išsiųstas į Sibirą ir išlaisvintas tik po Vasario Revoliucijos 1917 metais. Po revoliucijos tapo funkcionieriumi, 1919-1920 m. geležinkelio darbuotojų profsąjungos vadovu. 1921 m. pradėjo dirbti Kominterne. 1923 m. birželį išrinktas vienu iš 4 svarbiausių kominterno sekretorių. 1927-1937 m. buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto narys. Didžiojo valymo metu 1937 m. suimtas NKVD ir nuteistas mirties bausme. Mirties bausmė įvykdyta 1938 m. liepos 29 d. Maskvoje, 1956 m. reabilituotas.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Organisation of a World Party. London: Communist Party of Great Britain, 1928.
  • The Immediate Tasks of the International Trade Union Movement. New York: Workers Library Publishers, n.d. [c. 1930].
  • World Communists in Action: The Consolidation of the Communist Parties and Why the Growing Political Influence of the Sections of the Comintern is Not Sufficiently Maintained. New York: Workers Library Publishers, n.d. [c. 1930].
  • Unemployment and the Tasks of the Communists. New York: Workers Library Publishers, 1931.
  • Urgent Questions of the Day: Unemployed Movement, Factory Organisation, Fluctuation of Membership. Moscow: Cooperative Publishing Society of Foreign Workers in the USSR, 1931.
  • The Bolshevisation of the Communist Parties by Eradicating the Social-Democratic Traditions. London: Modern Books, n.d. [1932].
  • The World Economic Crisis: The Revolutionary Upsurge and the Tasks of the Communist Parties. New York: Workers Library Publishers, n.d. [1932].
  • The Work of the Communist Parties of France and Germany and the Tasks of the Communists in the Trade Union Movement. New York: Workers Library Publishers, n.d. [c. 1932].
  • The Present Situation in Germany. New York: Workers Library Publishers, 1933.
  • The Twenty-One Conditions of Admission into the Communist International. New York: Workers Library Publishers, 1934.
  • The Communists in the Fight for the Masses. New York: Workers Library Publishers, 1934.
  • Memoirs of a Bolshevik. New York: International Publishers, 1935.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Dmitrievskii, Пятницкий (Piatnitsky). Moscow: Molodaia gvardiia, 1971.
  • N.K. Krupskaya, Reminiscences of Lenin. New York: International Publishers, 1970; pg. 173.
  • Branko Lazitch with Milorad M. Drachkovitch, Biographical Dictionary of the Comintern. New, Revised, and Expanded Edition. Stanford, CA: Hoover Institution Press, 1986; pp. 362-364.
  • Susan Causey, "Osip Piatnitskii," in A. Thomas Lane (ed.), Biographical Dictionary of European Labor Leaders: M-Z. Westport, CT: Greenwood Press, 1995; pg. 754.
  • K.A. Zalesskii, Imperiia Stalina: Biograficheskii entsiklopedicheskii slovar' (The Empire of Stalin: Biographical Encyclopedic Dictionary). Moscow: Veche, 2000; pg. 379.
  • A.A. Solov'ev, S"ezdy i kkonferentsii KPSS: Spravochnik (Congresses and Conferences of the KPSS: Handbook). Moscow: Politizdat, 1986; pp. 80-90.