Joseph John Thomson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Joseph John Thomson
J.J Thomson.jpg
Gimė: 1856 m. gruodžio 18 d.
Cheetham Hill, Mančesteris, JK
Mirė: 1940 m. rugpjūčio 30 d. (83 metai)
Kembridžas, Masačusetsas, JAV
Organizacijos: Kembridžo universitetas
Alma mater: Mančesterio universitetas
Kembridžo universitetas
Žymūs studentai: Ernest Rutherford
Robert Oppenheimer
Max Born
Niels Bohr
Žinomas už: Kekso su razinomis modelis
Elektrono atradimas
Izotopų atradimas
Masių spektrometrijos atradimas
Pirmasis m/e santykis
Tomsono išsibastymas
Tomsono problema
Tomsonas (vienetas)
Žymūs apdovanojimai:
Parašas
Jjthomson sig.svg

Seras Džozefas Džonas Tomsonas (angl. Joseph John Thomson; 1856 m. gruodžio 18 d. – 1940 m. rugpjūčio 30 d.) – britų fizikas ir Nobelio premijos laureatas. Jam yra priskiriami elektrono, izotopų ir masių spektrometrijos išradimai. 1906 m. Tomsonas gavo Nobelio fizikos premiją už elektrono atradimą ir už savo darbą dujų elektriniame laidume.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

D. D. Tomsonas, 1861 m.

Džozefas Džonas Tomsonas gimė 1856 m. Cheetham Hill, Mančesteris, Anglija. Jo mama buvo Ema Svindels (angl. Emma Swindells), atvyko iš vietinės tekstilės šeimos. Jo tėvas, Džozefas Džonas Tomsonas (angl. Joseph James Thomson), turėjo antikvarinę knygų parduotuvę, kurią įkūrė prosenelis iš Škotijos. Jis turėjo dvejais metais jaunesnį brolį Frederiką Vernoną Tomsoną (angl. Frederick Vernon Thomson).[1]

Tomsonas mokėsi mažose privačiose mokyklose, kur jis demonstravo didelį talentą ir domėjimąsi mokslu. 1870 m. jis buvo paskirtas į Ouvenso koledžą (Owens College). Tada būdamas 14 metų, jis buvo neįprastai jaunas. Jo tėvai norėjo, jog jis būtų lokomotyvų gamintojas, bet šie planai nepavyko, nes jo tėvas mirė 1873 m.[1] 1876 m. jis pateko į Trejybės koledžą, Kembridže. 1880 m. jis gavo bakalauro laipsnį matematikos srityje ir 1883 m. magistro laipsnį. 1884 m. jis tapo Kavendišo fizikos profesoriumi. Vienas jo studentų buvo Ernestas Rezerfordas, kuris vėliau patyrė sėkmę savo pareigose. 1890 m. Tomsonas vedė Rose Elisabeth Paget. Jis turėjo sūnų George Paget Thomson ir dukrą Joan Paget Thomson. Vienas didžiausių Tomsono nuopelnų šiuolaikiniame moksle buvo jo talentas mokytojauti, septyni jo tyrimo asistentai ir jo sūnus gavo Nobelio premijas fizikoje. Jo sūnus gavo Nobelio premiją 1937 m. už tai, kad įrodė, jog elektronai turi bangines savybes.

Tomsonas Nobelio premiją gavo 1906 m.

Eksperimentai su katodiniais spinduliais[taisyti | redaguoti kodą]

Anksčiau fizikai nesutardavo, ar katodiniai spinduliai yra nematerialūs kaip šviesa ar turi masę ir buvo sudaryti iš dalelių.

Eksperimentai, pagrįsti katodiniu spindulių magnetiniu nukrypimu[taisyti | redaguoti kodą]

Tomsonas pirmasis tyrė katodinių spindulių magnetinį nukrypimą. Katodiniai spinduliai buvo sukuriama vienoje vamzdžio pusėje, kairėje aparato ir eidavo per anodą į mažą varpo formos stiklinį indą, kur juos nukreipė magnetas. Tomsonas užfiksavo jų kelią ant kvadratinio ekrano uvostiklinėje fluorescencija. Jis atrado, kad nesvarbu kokia anodo medžiaga ir kokios stiklinio indo dujo, spindulių nuokrypis buvo toks pat, tai siūlė, jog spinduliai buvo tos pačios formos, kaip ir jų kilmės metu.[2]

Eksperimentas, kuris parodė, kad katodiniai spinduliai buvo elektriškai įkrauti[taisyti | redaguoti kodą]

JJ Thomson Cathode Ray Tube 1.png

Tomsonas sukonstravo Kruko vamzdį su elektrometro rinkiniu vienoje pusėje, nesimaišant katodinių spindulių kelyje. Tomsonas galėjo sekti spindulių kelią stebėdamas fosforescencinį kelią. Jis pastebėjo, kad eletrometras registravo krūvį tik tada, kai katodiniai spinduliai buvo nukreipti į šį su magnetu. Jis padarė išvadą, kad neigiamai įkrautas krūvis ir katodiniai spinduliai yra vienas ir tas pats.

Premijos ir pripažinimas[taisyti | redaguoti kodą]

1991 m. buvo pasiūlytas naujas matavimo vienetas Tomsonas (simbolis: Th), matuoti masės ir krūvio santykį masių spektrometrijoje.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Davis & Falconer, J.J. Thomson and the Discovery of the Electron
  2. Thomson (8 February 1897)'On the cathode rays', Proceedings of the Cambridge Philosophical Society, 9, 243

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Joseph John Thomson – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Akademinės pareigos
Prieš tai:
Henry Montagu Butler
Master of Trinity College, Cambridge
1918–1940
Po to:
George Macaulay Trevelyan