Victor Francis Hess
| Victor Francis Hess | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1883 m. birželio 24 d. Valdšteino pilis, Pegau, Štirija, Austrijos-Vengrijos imperija |
| Mirė | 1964 m. gruodžio 17 d. (81 metai) Maunt Vernonas, Niujorko valstija, JAV |
| Sritis | fizika |
| Organizacijos | Radžio tyrimo institutas Graco universitetas Insbruko universitetas Fordhamo universitetas |
| Alma mater | Graco universitetas Vienos universitetas (mokslų daktaras) |
| Žinomas (-a) už | kosminės spinduliuotės atradimas ir paaiškinimas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lybeno premija (1919 m.) | |
Viktoras Francas Hesas (angl. Victor Francis Hess, 1883 m. birželio 24 d. – 1964 m. gruodžio 17 d.) – Austrijos ir JAV fizikas, 1936 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija už kosminės spinduliuotės paaiškinimą.[1] Taip pat matavo kosminių spindulių intensyvumo variacijas, tyrė šilumos išsiskyrimą skylant radžiui, joninį vėją (jonizuotųjų dujų konvekcinius reiškinius), atmosferos elektrinį laidumą ir jį sukeliančius veiksnius, atmosferos jonizacinį balansą, skaičiavo radžio skleidžiamas alfa daleles.[2]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1883 m. birželio 24 d. Valdšteino pilyje, netoli Pegau, Štirijoje, Austrijoje, Vincenco Heso ir Serafinos Edlės fon Grosbauer-Valdštėt šeimoje. Tėvas dirbo buvo karališkuoju miškininku princo Liudviko Etingeno-Valdšteino tarnyboje.
1893–1901 m. lankė Graco gimnaziją,[3][4] 1901–1905 m. studijavo Graco universitete. 1910 m. Vienos universitete apgynė daktaro disertaciją. 1910–1920 m. dirbo asistentu pas Štefaną Mejerį Austrijos mokslų akademijos radžio tyrimų institute
1920 m. vedė Mari Bertą Varner Breiski. 1921 m. išvyko į JAV, įsidarbino Jungtinių Valstijų radžio korporacijoje Naujajame Džersyje, dirbo fiziku konsultantu JAV šachtų biure (angl. Bureau of Mines) Vašingtone. 1923 m. grįžo į Graco universitetą, 1925 m. ten paskirtas eksperimentinės fizikos profesoriumi. 1931 m. paskirtas profesoriumi Insbruko universitete ir Radiologijos instituto direktoriumi.
Bėgdamas nuo nacistų represijų su žyde žmona persikėlė į JAV. Tais pačiais metais gavo paskyrimą Fordhamo universitete kaip fizikos profesorius, o 1944 m. įgijo JAV pilietybę. 1955 m. jo žmona mirė nuo vėžio. Tais pačiais metais vedė Elizabetą M. Henkę, moterį, slaugiusią Bertą paskutiniais jos gyvenimo metais.
Hesas buvo praktikuojantis katalikas.[5] 1946 m. parašė straipsnį apie mokslo ir religijos santykį „Mano tikėjimas“, jame paaiškino, kodėl tiki į Dievą.[6][7] 1958 m. išėjo į pensiją. 1964 m. gruodžio 17 d. mirė Maunt Vernone (Niujorko valstija) nuo Parkinsono ligos.[1]
Tyrimai apie kosminę spinduliuotę
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinius tyrimus, už kuriuos 1936 m. Hesas buvo apdovanotas Nobelio premija, mokslininkas atliko 1911–1913 m. Tuo metu mokslininkus glumino atmosferoje išmatuotas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis. Daryta prielaida, kad spinduliuotės šaltinis yra Žemė, tad nuo jos tolstant turėtų mažėti spinduliuotės intensyvumas. Anksčiau naudoti elektroskopai leido apytiksliai išmatuoti spinduliuotę, tačiau rodė, kad didesniame atmosferos aukštyje spinduliuotės lygis iš tikrųjų gali būti didesnis nei žemės paviršiuje. Hesas šį klausimą spręsti bandė pirmiausia gerokai padidindamas matavimo įrangos tikslumą, o paskui asmeniškai pakildamas oro balionu matavimams atlikti. 1911–1912 m. jis sistemingai, naktį ir dieną, atlikdavo rizikingus spinduliuotės lygio matavimus iki 5,3 km aukštyje.[4]
Austrijos mokslų akademijos leistame leidinyje Proceedings of the Austrian Academy of Sciences buvo paskelbti kruopštaus Heso tyrimo rezultatai, parodę, kad radiacijos lygis mažėja iki maždaug 1 km aukščio, tačiau aukščiau radiacijos lygis gerokai išauga, o 5 km aptikta radiacija yra maždaug dvigubai didesnė nei išmatuota jūros lygyje.[8]
Mokslininkas priėjo išvados, kad iš kosmoso į Žemės atmosferą atkeliauja spinduliuotė. 1925 m. jo atradimą patvirtino Robertas Endriusas Milikanas, kuris šią spinduliuotę praminė „kosminiais spinduliais“. Heso atradimas atvėrė kelią daugeliui naujų atradimų dalelių ir branduolinės fizikos srityse.[4] O Karlas Deividas Andersonas pirmasis atrado pozitroną ir miuoną kosminėje spinduliuotėje, už ką Hesas ir Andersonas 1936 m. pasidalijo Nobelio fizikos premiją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Victor F. Hess, Physicist, Dies. Shared the Nobel Prize in 1936. Was Early Experimenter on Conductivity of Air. Taught at Fordham Till 1958“. New York Times. 1964 n. gruodžio 19 d. Nuoroda tikrinta 2012-09-30.
{{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Victor Franz Hess (VLE)
- ↑ „Victor Franz Hess“. Nobelio fondas. 1936. Nuoroda tikrinta 2007-10-04.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Angelo, Joseph A (2004). Nuclear Technology. Greenwood Press. pp. 121–124. ISBN 1-57356-336-6.
- ↑ „Hess, Victor – Deutsche Biographie“.
- ↑ Victor Franz Hess. „My Faith“. San Antonio Light Laikraščio archyvas. 1946 m. lapkričio 3 d., 52 psl.
- ↑ „A Physicist's Faith“.
- ↑ V. F. Hess (1912). „Über Beobachtungen der durchdringenden Strahlung bei sieben Freiballonfahrten (English translation)“. Physikalische Zeitschrift (anglų). 13: 1084–1091. arXiv:1808.02927.