Joninių sūris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joninių sūrio pakuotė
Supjaustytas latviškas kmynų sūris

Joninių sūris (latv. Jāņu siers), taip pat kmynų sūris (ķimeņu siers) – latviškoje virtuvėje populiarus rūgštaus pieno sūris su kmynais, tradiciškai ruošiamas ir valgomas per latviškas Jonines, švenčiamas vasaros saulėgrįžos metu. Šiais laikais sūris yra tapęs vienu iš latvių kultūros simbolių.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Joninių sūrio receptas buvo įtrauktas į pirmąją latvių kalba sukurtą kulinarijos knygą „Latviska pavāru grāmata; muižas pavāriem par mācību visādus kungu ēdienus gardi vārīt un sataisīt“ (1796).[2]

2005 m. per kasmetinę Sūrio dieną Limbažiuose kmynų sūris buvo paskelbtas „Sūrių karaliumi“. 2014 m. „Sūrininkų klubas“ Maisto ir veterinarijos tarnybai pateikė paraišką įtraukti Joninių sūrį į Saugomų geografinių nuorodų registrą. 2015 m. Europos Komisija įrašė sūrį į šį registrą.[3] Kelios sūrių gamintojos („Valmieras piens“, „Rankas piens“, „Lazdonas piensaimnieks“, „Straupe“, „Dundaga“, „Jaunpils pienotava“) tenkina garantuotų tradicinių gaminių kriterijus ir gali ženklinti savo produktus kaip Joninių sūrį.[4]

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūriui pagaminti reikalingi pagrindiniai produktai yra varškė (latv. biezpiens) ir šviežias pienas, taip pat gali būti naudojamos ir kitos sudedamosios dalys. Gaminys tradiciškai paskaninamas įdedant kmynų sėklų.

Nenugriebtas pienas kaitinamas iki užvirinamo, porcijomis įdedama varškės. Mišinys maišomas tol, kol pienas užvirs ir išsiskirs išrūgos. Išrūgos nupilamos, o sūrio masė išspaudžiama. Į šiltą masę dedamas išlydytas sviestas, kiaušiniai, grietinė, druska, kmynai. Masė kaitinama ant silpnos ugnies, ji nuolat maišoma, kol susidaro vienoda konsistencija. Paruošta masė sudedama į formą ir atvėsinama. Paprastai sūris kelias dienas brandinamas vėsioje vietoje.[5]

Charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Joninių sūrio dydis turi būti nuo 8 iki 30 cm skersmens ir nuo 4 iki 6 cm storio, šviesiai gelsvos ar geltonos spalvos, ritinio formos, vienodai pasklidusiais kmynais, minkštos, tvirtos, šiek tiek grūdėtos konsistencijos. Leidžiamos įvairios tuštumos ir užpildymo formos. Pienišką sūrio aromatą papildo ryškus kmynų skonis. Druskos sūryje turėtų būti nuo 1,2 iki 1,8 %, riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – ne didesnis kaip 30 %, o didžiausias vandens kiekis – 58 %.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jāņi cheese – a symbol of Latvian identity“. Public Broadcasting of Latvia. Nuoroda tikrinta 2019-06-22.
  2. 2,0 2,1 Garantuoto tradicinio gaminio specifikacija. Jāņu siers. Europos Sąjungos oficialusis leidinys
  3. „Traditional Midsummer cheese wins EU protection“. Public Broadcasting of Latvia. Nuoroda tikrinta 2017-06-23.
  4. Matisone, Gunta. „How to spot authentic Midsummer cheese“. Public Broadcasting of Latvia. Nuoroda tikrinta 2017-06-23.
  5. Linda Dumpe, Anna Šmite, Aija Golde (2004). Jāņu siers. Rīga: SO „Siera klubs”. p. 204. ISBN 9984-976-20-3.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]