Jonavos šaulių kryžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°04′47″š. pl. 24°17′23″r. ilg. / 55.079717°š. pl. 24.289636°r. ilg. / 55.079717; 24.289636

Jonavos Šaulių kryžius

Jonavos šaulių kryžius – stogastulpis, esantis Jonavoje, Atminimo parke. Skirtas šauliams atminti, Lietuvos Nepriklausomybės paminklas. Stogastulpis taip vadinamas dėl to, kadangi ant jo liemens yra išdrožtas šaulių kryžius. Stogastulpis aptvertas medine tvorele, šalia auga kadagys. Statinys yra iš ąžuolo. Išdrožtas iš keturių pusių. Plokštumoje, matomoje nuo miesto centro pusės, yra įrašas: Dėl Tavęs, mylimas krašte, nebaisi man mirtis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplytėlės

1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui Šaulių sąjunga nusprendė Jonavos pakraštyje pastatyti tautinį paminklą. Jonavos Šaulių būrio valdybos pirmininkas buvo Jonavos valsčiaus pradžios mokyklos vedėjas mokytojas Balys Garmus. Šaulių būrio vadas Justinas Vareikis kartu su juo organizavo stogastulpio statybą. Juos rėmė Jonavos klebonas Petras Vaitiekūnas, studentas B. Lengvenis.

Projekto autorius – dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Meistras Dominikas Leparskis (1902–1993) išdrožė stogastulpį, papuoštą meniškais drožiniais. Liemuo buvo papuoštas ąžuolo lapais su gilėmis ir išdažytas. Ąžuolo lapai buvo bronzuoti, o dugnas tarp lapų – spalvotas (balta, žalia ir raudona). Leparskis dar išdrožė šventųjų statulėles.

Į stogastulpį, išgręžus skylę jo apačioje, buvo įdėtas butelis su lietuviškais pinigais ir aktu apie paminklo pastatymo intencijas bei su data. Įbetonuotas, aptvertas tvorele. 1928 m. spalio 14 d. pašventintas. Dalyvavo gen. ltn. Vladas Nagevičius (1880–1954), dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Šaulių sąjungos choras (dirigentas N. Martinionis) ir Kauno Karo muziejaus orkestras. Pamaldos vyko Jonavos bažnyčioje. Dalyvavo šauliai, Vytauto Didžiojo kuopos kariai. Garmus perskaitė aktą, kunigas Petras Vaitiekūnas pašventino. Buvo sugiedotas himnas „Mes be Vilniaus nenurimsim“ (autorius Petras Vaičiūnas). Amatininkų klube surengti iškilmingi pietūs, o Jonavos gaisrininkų salėje – Šaulių vakaras. Jo metu suvaidintos dvi komedijos – „Garsusis gydytojas“ ir „Važiuojam“.

Atstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaulių kryžius buvo atstatytas 1989–1990 m. panaudojus D. Leparskio projektą (dar autoriui gyvam esant). Atstatyti ėmėsi Kultūros rėmimo fondo klubas „Taurosta“ ir Jonavos kraštotyros muziejus.

Atstatyto kryžiaus autorius – tautodailininkas Andrejus Kazlauskas (g. 1944 m.). Šventųjų skulptūras išdrožė liaudies meistrė Janina Listvina.

1990 m. lapkričio 1 dieną stogastulpį pašventino Jonavos parapijos klebonas kun. Vincas Pranckietis. Iškilmėse dalyvavo ir pirmasis paminklo autorius Domininkas Leparskis (1902–1993).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Leparskis Domininkas // Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 107–108.
  • Šaulių kryžius // Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė. Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai. – Jonava: Linotipas, 2006. – 66 [1] p. ISBN 9955-415-19-3