Atminimo parkas

Parko lenta

Panorama nuo geležinkelio šlaito

Panorama nuo geležinkelio viaduko

Šaulių kryžius

Atminimo parkas – miesto parkas, esantis Jonavoje, tarp geležinkelio (Jonava-Gaižiūnai) šlaito, Panerių, Fabriko ir Jono Basanavičiaus gatvių, greta Jonavos miškų urėdijos gyvenvietės ties Jonavos geležinkelio viaduku ir plentu Jonava-Ukmergė.

Parke ošia įvairių Jonavos organizacijų pasodinti medžiai (ąžuoliukai, berželiai, klevai ir kt.), veši krūmai. Parko pakraštyje ties Panerių gatve yra įvairaus dydžio akmenų dėlionės – Lietuvos Nepriklausomybės simboliai (sumūrytas Vyčio kryžius, kt.), atsiradę tremtinės Aldonos Rutkauskienės dėka. Parko šlaite stovi 1989 metais pastatytas medinis koplytstulpis (Šaulių kryžius), skirtas šauliams atminti.

Istorija

Plečiantis Jonavai, iš naujųjų (Rimkų ir kt.) mikrorajonų į dabartinę parko vietą buvo gabenamos įvairios statybinės atliekos, tapo netvarkinga teritorija. Laisvas apie 1 ha nederlingos žemės plotas susiformavo, platinant kelią po geležinkeliu (viaduku) ir iškėlus Bulatovos sodybą.

Parkas pradėtas sodinti 1990 metais, gavus Jonavos rajono vykdomojo komiteto pirmininko leidimą. Parko idėjos autoriai bei įgyvendintojai – ilgamečiai Jonavos miškininkai miškų inžinieriai Antanas Jakštas (1918–1999) ir Stasė Mazgelienė (1944–2015). Jie rūpinosi medžių sodinimu, o vėliau ir jo priežiūra. Parke medelius sodinti buvo kviečiamos įvairios Jonavos organizacijos, jaunimas ir vaikai (pvz., jaunieji miško bičiuliai). Parke auga tremtinių, medikų, sveikuolių, miškininkų, Miškų urėdijos darbuotojų, gyvenvietės gyventojų medžiai, „Šaltinio“ klubo literatų ąžuolas ir kiti.

1994 metų balandžio 14 dieną parke vyko talka, sodinti ąžuolai. Simboliška, kad talkos metu paskutinį savo medį, skirtą anūkui Deiviui, pasodino inžinierius Henrikas Kunevičius, miręs sekančią dieną. 1994 metais parke pasodinti medžiai, skirti Lietuvos partizanams – Juozui Lukšai-Daumantui (1921–1951), Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909–1954), Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918–1957) – atminti.

Parko detalusis planas nėra parengtas.

Šaulių koplytstulpis

1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui Šaulių sąjungos iniciatyva Jonavos pakraštyje Dominikas Leparskis (1902–1993) pastatė medinį kryžių, papuoštą meniškais drožiniais. Šaulių kryžius buvo atstatytas 1989–1990 m. panaudojus D. Leparskio projektą (dar autoriui gyvam esant). Atstatyto kryžiaus autoriai – tautodailininkai Andrejus Kazlauskas (g. 1944 m.) ir J. Listvina. Pašventino Jonavos parapijos klebonas kun. Vincas Pranckietis.

Koplytstulpis aptvertas medine tvorele, šalia auga kadagys. Statinys yra iš ąžuolo. Išdrožtas iš keturių pusių. Plokštumoje nuo miesto centro pusės yra įrašas: Dėl Tavęs, mylimas krašte, nebaisi man mirtis.

Atminimo laukas

Atminimo lauko Šaulių kryžius

1995 m. Atminimo parko žemumoje, prie Panerių gatvės kelio, tremtinė Aldona Rutkauskienė pradėjo vežti akmenis, kasti drenažą. Po kelių mėnesių pradėjo ryškėti Šaulių kryžiaus kontūrai iš akmenų. Manoma, kad šioje vietoje buvo sušaudyti šauliai ir jaunalietuviai.

Literatūra

• Jonavos miškų ūkio istorija // Jonavos miškininkų darbai. Vytautas Daukševičius, Stasė Mazgelienė, Gediminas Migauskas. Redakt. Juozas Šalčius. UAB „Rinkos aikštė“, 2003. P. 27-28.
• Leparskis Domininkas // Jonavos krašto žmonės. – Jonava: Linotipas, 2000. – P. 107–108.
• Atminimo laukas // Regina Karaliūnienė. Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai. – Jonava: Linotipas, 2006. – 66 [1] p. ISBN 9955-415-19-3