Jonas Kentra
| Jonas Kentra | |
|---|---|
| Gimė | 1869 m. Palanga |
| Mirė | 1942 m. gruodžio 27 d. (~73 metai) Nižniaja Poima, Rusija. |
| Tėvas | Kazimieras Kentra |
| Sutuoktinis (-ė) | Felicija Binkevičiūtė |
| Veikla | Teisininkas, visuomenės veikėjas |
| Sritis | Teisė |
| Organizacijos | Kretingos apskrities įstaiga |
| Pareigos | Teisėjas, notaras |
| Alma mater | Dorpato universitetas |
Jonas Kentra (1869 m. Palangoje, Palangos vls., Gruobinios aps., Kuršo gub. – 1942 m. gruodžio 27 d., Nižniaja Poimos k., Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija) – Lietuvos teisininkas, teisėjas, notaras, 1941 m. Sibiro (Krasnojarsko krašto) tremtinys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš bajorų šeimos. Baigęs Palangos progimnaziją ir vokiškąją Liepojos Nikolajaus gimnaziją, Dorpato universitete studijavo teisę.
Dirbo teisininku Palangoje, buvo notaras. Apie 1918 m. persikėlė į Kretingos apskrities centrą Kretingą. 1919 m. paskirtas Kretingos taikos teisėju,[1] vėliau dirbo apskrities notaru.[2] Jo namuose miesto centre veikė Kretingos apskrities valdyba, Lietuvos banko skyrius, žento Vlado Petronaičio advokato kontora.
Dalyvavo visuomeninėje ir labdaringoje veikloje, buvo Šv. Vincento Pauliečio draugijos narys.[3]
Išėjęs į pensiją, apsigyveno Lukauskių (Budrių) dvarelyje, kurį įsigijo Lietuvos žemės reformos metu.
Žmona – bajoraitė Felicija Binkevičiūtė (mirė 1938 m., palaidota Kretingos senosiose kapinėse).
1941 m. birželio 14 d. Lukauskių dvarelyje suimtas kartu su dukra Sofija Mongirdiene ir žentu Vytautu Mongirdu, išvežtas į Rešiotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., Rusija,[4] kuriame mirė išsekintas fizinių darbų ir bado (oficiali mirties priežastis – širdies dekompensacija). Po mirties NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. sausio 2 d. nuteistas 5 metams lagerio.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vyriausybės žinios - 1919. - Nr. 8. - P. 6
- ↑ Kazys Zubauskas. Lietuvos darbuotojų ir įvairių įstaigų 1200 antrašų. - Tilžė, 1922. - P. 65
- ↑ Aloyzas, Janušaitis. Kas katalikams žinotina. - Kretinga: Vienuolynas, 1935. - P. 27
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. - Kn. 1. - P. 440
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. - Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999. - T. 1 (A-Ž). - P. 418