Labdara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Emblem-paragraph.svg  Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.
 Mergefrom.svg  Į šį straipsnį yra pasiūlyta įkelti „Labdarys“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.
Vilniaus elgetaujantys vaikai Pirmojo pasaulinio karo metais

Labdara, labdarystė, filantropija – savanoriška nesavanaudiška asmens (žmogaus, organizacijos) veikla, aukojant kokias nors vertybes, suteikiant išteklių. Labdaros teikėjų paramos dalykų teikimas yra pagrįstas laisva valia ir yra neatlygintinas.

Filantropijos atveju nėra gaunamas atlygis už tokią veiklą. Gali būti teikiama finansinė (piniginė), materialinė, idėjinė, technologinė ar kitokia parama arba pagalba.

Savitos labdaringos veiklos rūšys yra parama, sponsorystė bei mecenatystė.

Dalykai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labdaros dalykai labdaros gavėjams teikiami jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų pasekmes.

Labdaros dalykai yra labdaros teikėjo piniginės lėšos, bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes, suteiktos paslaugos.

Gavėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labdaros gavėjais gali būti neįgalieji (invalidai), ligoniai, našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai, pensininkai, bedarbiai, nuo įvairių grėsmių (karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių) nukentėję asmenys, taip pat šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių.

Labdara ir parama teikiama neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas, suteikiant turtą naudotis panaudos teise, testamentu paliekant bet kokį turtą bei kitais būdais.

Labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu) bei kitos institucijos.

Labdaros veiklos reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jos teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą, kai labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis nustato Labdaros ir paramos įstatymas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]