Jonas Kaušyla
| Jonas Kaušyla | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1911 m. sausio 10 d. Andreikėnai, Kuktiškių valsčius |
| Mirė | 1994 m. rugsėjo 9 d. (83 metai) Pivašiūnai, Alytaus rajonas |
| Palaidotas (-a) | Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia |
| Tėvas | Mykolas Kaušyla |
| Motina | Veronika Deveikytė |
| Veikla | kunigas |
Jonas Kaušyla (1911 m. sausio 10 d. Andreikėnuose, Kuktiškių valsčius – 1994 m. rugsėjo 9 d. Pivašiūnuose, Alytaus rajonas) – Lietuvos kunigas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1922 m. pradėjo mokytis Utenos „Saulės“ gimnazijoje, kurioje baigė šešias klases. 1929 m. įstojo į Kauno metropolijos kunigų seminariją. 1932 m. baigė aukštosioms Teologijos studijoms eiti Seminarijos mokslą. 1932–1936 m. mokėsi VDU Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje. 1936 m. įšventintas kunigu.
1936 m. paskirtas vikaru į Pivašiūnus ir tose pareigose buvo iki 1939 m. liepos 10 dienos. Iš Pivašiūnų perkeltas vikaru į Alytaus I bažnyčią. Čia išbuvo iki 1939 m. gruodžio 15 dienos. Vėl 1939 m. gruodžio 15 d. perkeltas į Pivašiūnus, šįkart klebono pareigoms. Pivašiūnuose praleido visus vokiečių okupacijos bei pokario metus. 1951 m. rugpjūčio 18 d. suimtas ir teisiamas pagal 58 str. 10 d.: nuteistas 25 metus kalėti, įkalintas Pečioros lageryje. 1955 m. liepos mėn. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Pusmetį pabuvo altarista Šiluvoje ir Kelmėje (1955 m.), paskui keletą mėnesių pabuvo Vilūnų klebonu. 1956 m. birželio 29 d. paskirtas klebonu į Žaslius ir čia išdirbo iki 1962 m. balandžio 12 dienos. Globojo Žasliuose gyvenusį istoriką kun. Juozapą Stakauską, skatino pastarąjį rašyti lituanistinius raštus, kuriuos kun. Kaušyla perspausdindavo savo rašomąja mašinėle.
Iš Žaslių perkeltas į Kirdeikius ir čia dirbo iki 1964 m. birželio 1 d. Iš Kirdeikių perkeltas į Kernavę, čia dirbo iki 1965 m. gegužės 12 dienos. 1965 m. gegužės 12 d. perkeltas į Bagaslaviškį, kur klebonavo daug metų. Paskutinė kunigavimo vieta – Pivašiūnai.
1994 m. „Vorutos“ leidykla išleido kun. J. Kaušylos knygą „Žalias miškas gyvas“, į kurią įdėtas jo darbas „Kunigo teismas“, Nikodemo Švogžlio-Milžino rankraštis „Pivašiūnai“ ir Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuvos“ knygos ištrauka „Pivašiūnai“. Turėjo brolį Balį, kuris gyveno Naugatuck mieste JAV ir seserį Leokadiją, gyvenusią Cleveland mieste (taip pat JAV). Palaidotas Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žalias miškas gyvas: iš Pivašiūnų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Vilnius: Voruta, 1994. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-02-3