Dauglaukio kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dauglaukio kapinynas
DauglaukioKapinynas.JPG
Dauglaukio kapinyno teritorijos vaizdas 2010 m.

Dauglaukio kapinynas
Koordinatės
55°11′21″š. pl. 22°13′29″r. ilg. / 55.18916°š. pl. 22.22466°r. ilg. / 55.18916; 22.22466Koordinatės: 55°11′21″š. pl. 22°13′29″r. ilg. / 55.18916°š. pl. 22.22466°r. ilg. / 55.18916; 22.22466
Savivaldybė Tauragės rajonas
Seniūnija Tauragės seniūnija
Naudotas I-X a.
Tirtas 1983, 1984-1986, 1988-1990, 1992-1995, 2000 m. m.

Dauglaukio kapinynas, gyvenvietė ir šventvietė – archeologinių paminklų kompleksas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Dauglaukio kaimo šiauriniame pakraštyje, Jūros kairiajame krante, apie 12 km į pietus nuo Tauragės.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinyną 1983 m. tyrė Jonas Balčiūnas, 19841995 m. (su pertrauka 1987 m.) Eugenijus Jovaiša, 2000 m. Arvydas Malonaitis. Rasti 128 vyrų, moterų ir vaikų kapai. IIII a. datuojami 127 nedegintų mirusiųjų kapai ir vienas XXI a. Čia rastas sudeginto mirusiojo kapas su vikinginiu kalaviju, balnakilpėmis ir ietigaliu.

Mirusieji orientuoti Šiaurinės žvaigždės kryptimi. Rasta Romos imperatorių – Antoninas Pijus (86-161 m.), Faustina I Vyresnioji (105141 m.), Markas Aurelijus (121180 m.), Komodas (161192 m.), Gordianas III (238241 m.) – monetų. Kapuose gausu įkapių – papuošalų, ūkio, įvairių buities ir karybos reikmenų.[1]

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

50–70 m į rytus nuo kapinyno yra senovės gyvenvietė. Nuo 1990 m. ją tyrinėjo A. Malonaitis. Apie 2 m gylyje aptiktas 0,60-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis su I–IV a. lipdyta keramika ir degėsiais, kaulų fragmentais, žalvario ir geležies šlako gabalais.

Šventvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. archeologinio komplekso rytinėje dalyje aptikta šventvietė – stambių akmenų grupė, laužavietės, kelios stulpavietės, vadinamojo erdvinio orientavimosi vieta. 1991–1995 m. ir 1997 m. ją tyrė A. Malonaitis.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. [3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dauglaukio kapinynas
  2. Dauglaukio kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 524 psl.
  3. Dauglaukio ekspedicijos

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.