Jonas Čiurlionis
Jonas Čiurlionis (1891 m. rugpjūčio 15 d. Druskininkuose – 1955 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse šalia brolio M. K. Čiurlionio) – vargonininkas, muzikos mokytojas, vienas iš penkių vargonininko Konstantino Čiurlionio sūnų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1910–1919 m. (su pertraukomis) vargonų ir kitų muzikos disciplinų mokėsi Varšuvos konservatorijoje, baigė suaugusiųjų vakarinių kursų šešias klases. Baigęs konservatoriją, įgijo muzikos mokytojo specialybę. 1914–1915 m. tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje netoli Varšuvos, sužeistas pateko į Petrogrado ligoninę.
1915–1917 m. Lietuvių pabėgėlių komiteto tarnautojas Maskvoje ir laisvasis klausytojas konservatorijoje. Nuvykęs pas brolį Stasį Čiurlionį į Kijevą, 1917–1918 m. buvo Muzikos meno darbuotojas ir privatus mokytojas Kijeve ir jo gubernijos miestuose. 1919 m. baigęs muzikos studijas Varšuvoje, pusmetį mokėsi Kauno karo mokykloje, 1920–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenės įvairiuose daliniuose – buvo būrio ir kuopos vadas, užsitarnavo vyr. leitenanto karinį laipsnį.
1927–1930 m. dirbo Finansų ministerijoje Kaune. 1930–1933 m. privatus muzikos mokytojas Kaune, 1933–1935 m. progimnazijos muzikos mokytojas Širvintose, 1935–1939 m. muzikos mokytojas Palangos progimnazijoje, 1939–1942 m. muzikos mokytojas Skapiškio progimnazijoje, 1942–1944 m. muzikos mokytojas Pandėlio progimnazijoje, 1944–1945 m. muzikos mokytojas Rokiškio mergaičių gimnazijoje, 1945 m. muzikos mokytojas 4-ojoje berniukų gimnazijoje Vilniuje, 1945–1946 m. lietuvių kalbos mokytojas ir vertėjas Vilniaus valstybinėse įstaigose, 1947–1953 m. Vilniaus Salomėjos Nėries ir Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos dėstytojas – atleistas kaip nepatikimas sovietų valdžiai.
Mokėjo vokiečių, rusų ir lenkų kalbas, nuo 1940 m. priklausė Meno ir mokslo darbuotojų profesinei sąjungai. Be pedagoginės ir kitokios veiklos, vargonininkavo Lietuvos bažnyčiose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.