Jevlampijus Laškovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jevlampijus Laškovas
Gimė: 1932 m. rugsėjo 10 d. (86 metai)
Rokiškyje
Sutuoktinis(-ė): Lidija Laškova
Veikla: Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
Žymūs apdovanojimai:

Jevlampijus Laškovas (g. 1932 m. rugsėjo 10 d. Rokiškyje) – Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Jonas Laškovas, žmona Lidija Laškova. 1956 m. baigė Vilniaus universitetą. 1961 m. apgynė disertaciją „Pietinio Pabaltijo ordoviko nuogulų litostatigrafija, litologija ir facijos“, 1969 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.

Nuo 1956 m. atliko geologinį kartografavimą (M 1:200 000 ir 1:50 000 m.) Altajuje. 1964-1965 m. dirbo Vilniaus termoizoliacijos institute. Nuo 1968 m. dirba Geologijos institute (nuo 2002 m. Geologijos ir geografijos institutas), nuo 1970 m. instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia tyrė ordoviko sistemą. Atliko uolienų struktūrinę-genetinę klasifikaciją, išskyrė 42 uolienų tipus, 9 facijas. Ištyrė metabentonitų cheminę ir mineralinę sudėtį, nustatė jų ryšį su ugnikalnių veikla Tetidės jūros ir Japeto vandenyno mikrokontinentuose ir salų lankuose. Nustatė sedimentacijos cikliškumą, priklausantį nuo Pasaulinio vandenyno vandens lygio svyravimų. Pagal nuosėdų sudėtį ir faunos kaitą bei pagal paleomagnetinių tyrimų duomenis nustatė Baltikos žemyno dreifą nuo Pietų poliaus (70°-40°, ordoviko periodo pradžioje) iki pusiaujo (periodo pabaigoje) ir klimato kaitą. Išskyrė 40 litostratigrafinių padalinių (svitų, pluoštų), naujus baseino dugno morfotektoninius Notangos ir Pietų Botnijos įlinkius, Pietų Pabaltijo ir Gotlando-Šiaurės Estijos monoklinas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pietų Pabaltijo apatinio paleozojaus naftingųjų nuogulų litologija ir facijos, monografija, su V. Korkučiu ir P. Lapinsku, 1972 m., rusų kalba
  • Rytų Europos platformos pietvakarinio pakraščio ordoviko baseino sedimentacinės sąlygos ir nuosėdų lilogenezė, monografija, 2000 m., lietuvių ir anglų kalba
  • Lietuvos ir Pietryčių Baltijos naftos geologija, monografija, su kitais, 2001 m., lietuvių ir anglų k.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasJevlampijus Laškovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 556 psl.