Jerry Siegel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Džeris Sigelis
angl. Jerry Siegel
Jerry Siegel in Uniform ca1943 cropped.jpg
Džeris Sigelis 1943 m.
Gimė 1914 m. spalio 17 d.
Mirė 1996 m. sausio 28 d. (81 metai)
Tautybė Amerikietis
Sutuoktinis (-ė) Bela Lifšic (nuo 1939 iki 1948)
Džoana Sigel (nuo 1948 iki mirties)
Vaikai Maiklas, Laura
Sritis Rašytojas, redaktorius, leidėjas
Žinomas (-a) už Supermenas
Žymūs apdovanojimai

1992 m. Vilio Eisnerio komiksų industrijos šlovės muziejus
1993 m. Jack Kirby šlovės muziejus

Parašas
Signature of Jerry Siegel.png

Džeris Sigelis (angl. Jerry Siegel; 1914 m. spalio 17 d. – 1996 m. sausio 28 d.) – amerikiečių komiksų rašytojas. Žymiausias jo kūrinys yra „Supermenas“, kurį sukūrė bendradarbiaudamas su savo kolega Džo Šusteriu. 1992 m. Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris buvo įtraukti į Vilio Eisnerio komiksų industrijos šlovės muziejų, o 1993 m. – į Džeko Kirbio šlovės muziejų. Dž. Sigelis taip pat naudojo slapyvardžius, tarp jų – Džo Karteris ir Džeris Esas.[1][2]

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džeris Sigelis gimė 1914 m. spalio 17 d. Klivlende, Ohajo valstijoje, žydų šeimoje.[3] [4]Abu jo tėvai buvo žydų kilmės imigrantai, atvykę į Niujorką 1900 m., bėgdami nuo antisemitizmo gimtojoje Lietuvoje.[5] Jo tėvas buvo vardu Maiklas Jankelis Segalovičius, o motina – Sora Meita Chaikels, tačiau persikėlę į Jungtines Amerikos Valstijas jie pasikeitė vardus ir pavardes į Maiklo ir Saros Sigelių. Džeris buvo jauniausias iš šešių vaikų (Izabelės, Leo, Minervos, Roslyn ir Hario). 1928 m. Dž. Sigelio šeima persikėlė į Glenvilio žydų rajoną. Jo tėvas buvo siuvėjas ir turėjo savo drabužių parduotuvę.

Džeris mokėsi Glenvilio vidurinėje mokykloje Klivlende. Būdamas maždaug 16 m. jis susipažino su Džo Šusteriu. Dž. Sigelis savo draugystę su tokiu pat droviu ir akiniuotu Dž. Šusteriu apibūdino taip: "Kai mes su Džo pirmą kartą susitikome, tai buvo tarsi tinkamų cheminių medžiagų susimaišymas. "[6] Juos siejo meilė mokslinei fantastikai, nuotykių literatūrai ir filmams.

1934 m. birželį Dž. Sigelis baigė vidurinę mokyklą.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokykliniai metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dž. Sigelis rašė savo mokyklos savaitraščiui „Glenvilio fakelas“ („The Glenville Torch“). Vienas žymiausių jo kūrinių šiam laikraščiui buvo „Galingasis Guberis“ („Goober the Mighty“) – Tarzano parodija. Dž. Šusteris iliustravo kai kurias „Gooberio“ istorijas. Tai buvo pirmasis žinomas jų, kaip rašytojo ir dailininko, bendradarbiavimas.[7]

Dž. Sigelis taip pat savarankiškai leido fanziną „Mokslinė fantastika“ („Science Fiction“) apie ateities civilizacijos priešakinę gvardiją. Trečiajame šio fanzino numeryje jis, pasivadinęs „Herbert S. Fine“ slapyvardžiu, išleido apsakymą „Supermeno viešpatavimas“ („The Reign of the Superman“). Apsakyme pasakojama apie klajoklį Bilą Duną, kuris, pavartojęs eksperimentinį vaistą, įgyja didžiules galias. Tuomet jis pasivadina „Supermenu“ ir pradeda piktavališkai naudotis savo galiomis.[8]

1933 m. Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris kartu pradėjo kurti mėgėjiškus komiksus. Savo darbus jie patys skelbė fanzinuose „Populiarūs komiksai“ („Popular Comics“).[9]

Ankstyvasis darbas DC Comics (1935–1943 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Negalėdamas sau leisti studijuoti universitete[7], Dž. Sigelis dirbo įvairius siuntinių pristatymo darbus, laisvalaikiu visą laiką kalbindamas komiksų leidėjus. 1935 m. vasarą, vis dar gyvendamas Klivlende, jis kartu su Dž. Šusteriu pradėjo pardavinėti komiksus leidyklai „National Allied Publications“, pagrindiniam „DC Comics“ pirmtakui Niujorke.[9]

Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris nuo 1933 m. kūrė „Supermeno“ istoriją ir personažą, tikėdamiesi jį parduoti kaip laikraštinį komiksą. Tačiau po kelis metus trukusių nesėkmingų prašymų laikraščiams, Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris sutiko „Supermeną“ išleisti komiksų knygose. 1938 m. kovą jie pardavė visas teises į „Supermeną“ komiksų leidyklai „Detective Comics, Inc.“ , kitai DC pirmtakei, už 130 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2 390 dolerių, atsižvelgus į infliaciją).[10]

Vėliau, kai „Supermenas“ sulaukė didelės sėkmės, Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris apgailestavo dėl savo sprendimo jį parduoti. Dabar šis personažas priklausė „DC Comics“, kurie gavo autorines pajamas. Nepaisant to, „DC Comics“ išlaikė Dž. Sigelį ir Dž. Šusterį kaip pagrindinius „Supermeno“ komiksų rašytojus ir dailininkus. Jiems buvo gerai mokama, nes jie buvo populiarūs tarp skaitytojų. Pavyzdžiui, 1942 m. jie kartu uždirbo 63 776,46 dolerius (atsižvelgus į infliaciją – 1 010 162 dolerius).[11] 1942 m. Dž. Sigelis nusipirko namą University Heights ir automobilį.

Džeris Sigelis kartu su Džo Šusteriu 1942 m.

1943 m. birželio 28 d. Dž. Sigelis buvo pašauktas į Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenę. [12]Jis buvo apmokytas Fort Džordžo G. Mido (Fort George G. Meade) bazėje, kurioje įgyjo „lėktuvų variklių mechaniko, kino filmų montuotojo, viešųjų ryšių specialisto arba dramaturgo“ karinę specialybę. Jis buvo išsiųstas į Honolulu ir ten gavo rašytojo darbą kariniame laikraštyje „Žvaigždės ir juostos“ („Stars and Stripes“), daugiausiai dėmesio skyrė komedijos skilčiai. Dž. Sigelis iš kariuomenės buvo atleistas 1946 m. sausio 21 d., turėdamas 4-ojo rango techniko laipsnį.

Pokario metai (1946–1959 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnaudamas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenėje Havajuose, Dž. Sigelis iš savo draugo Dž. Šusterio sužinojo, kad „DC Comics“ išspausdino istoriją, kurioje vaizduojama vaikiška „Supermeno“ versija, pavadinta „Superboy“, paremta istorija, kurią Dž. Sigelis buvo pateikęs „DC Comics“, bet jie jos nenupirko. Kadangi „DC Comics“ iš Dž. Sigelio nenupirko „Superboy“ autorinių teisių, Dž. Sigelis padavė juos į teismą dėl autorinių teisių pažeidimo. Antroji problema, su kuria jie susidūrė su „DC Comics“, buvo tai, kad „DC Comics“ išviliojo iš Dž. Sigelio ir Dž. Šusterio honorarus už „Supermeno“ radijo laidą ir prekes. Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris tuo pačiu padavė juos į teismą dėl teisių į „Supermeną“. Pasibaigus teismo procesui, Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris sutiko atsisakyti ir „Supermeno“, ir „Superboy“ autorių teisių mainais už šiek tiek daugiau nei 94 000 dolerių (atsižvelgus į infliaciją – 1 012 518 dolerių). Dž. Sigelio 1948 m. skyrybų dokumentai rodo, kad sumokėjus teismo mokesčius, bet dar neišsprendus skyrybų klausimo, jis turėjo apie 29 000 JAV dolerių.[7]

Po karo Dž. Sigelis persikėlė į Niujorką.[13]

1937–1947 m. (t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu) dirbdami DC Comics kompanijoje Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris kartu uždirbo daugiau nei 400 000 dolerių (atsižvelgus į infliaciją – 6 220 000 dolerių).[14]

Po 1947 m. Dž. Sigelis ėmėsi laisvai samdomo rašytojo darbo. Kelios jo darbovietės – žurnalai „Tallulah“, „Larsas iš Marso“ ir „G.I. Joe“. 1951 m. leidykla „Ziff-Davis“ pasamdė jį komiksų redaktoriumi, bet jos komiksų skyrius užsidarė mažiau nei po metų veiklos.[7] Po 1951 m. Dž. Sigelis taip ir nerado nuolatinio darbo ir išgyveno sunkų laikotarpį. Iki 1959 m. jis su šeima gyveno vieno kambario bute Long Ailende ir sunkiai apmokėdavo sąskaitas.[15]

Grįžimas į Vašingtoną (1959–1966 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dž. Sigelis paragintas savo antrosios žmonos 1959 m. grįžo į „DC Comics“.[7] Nors parašė keletą „Supermeno“ istorijų, jis nebeturėjo jokios kūrybinės kontrolės, turėjo atsakinėti į redaktoriaus nurodymus. Tuo metu jis daug rašė apie komandą „Superherojų legionas“, kurdamas jai daug personažų. Dž. Sigelio indėlį šiuo laikotarpiu sunku nustatyti, nes „DC Comics“ paprastai nesuteikdavo kūrėjams antraščių. Paskutinis jo darbas DC buvo trumpas apsakymas, įtrauktas į „Supermeno bičiulio Džimio Olseno“ knygą 1965 m. gruodį.[16] 1966 m. DC Comics nustojo duoti jam darbus, kai kompanija sužinojo, kad Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris planuoja antrą kartą bylinėtis, kad susigrąžintų „Supermeno“ autorines teises.[15] Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris šią bylą pralaimėjo.[17]

Po šio antrojo atleidimo iš darbo Dž. Sigelis vėl išgyveno sunkų finansinį laikotarpį, nes negalėjo rasti nuolatinio darbo. 1975 m., sužinojęs, kad „Warner Bros.“ kuria filmą apie „Supermeną“, Dž. Sigelis įspėjo spaudą apie savo būklę. Reaguodama į tai, „Warner Bros“ sutiko skirti Dž. Sigeliui ir Dž. Šusteriui 20 000 dolerių per metus stipendiją, vėliau padidintą iki 30 000 dolerių, su sąlyga, kad jie daugiau niekada nebeginčys „Supermeno“ autorinių teisių.[7]

Sukurti personažai dirbant DC Comics[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą dirbdamas „DC Comics“ (1935–1943 m.) Dž. Sigelis sukūrė šiuos personažus:

  • „Henris Duvalis“; prancūzų piratas. Pirmą kartą pasirodė „New Fun Comics“ Nr. 6 (1935 m. spalis), gyvavo tik keletą epizodų.
  • „Daktaras Okultistas“; paranormalių reiškinių tyrėjas, pasirodė nuo „New Fun Comics“ Nr. 6 (1935 m. spalio mėn.) iki Nr. 32 (1938 m. birželio mėn.)
  • „Radijo būrys“; policijos istorijos, gyvavo nuo 1936 iki 1943 m. žurnale „New Fun Comics“
  • „Slem Bredlis“; keršytojas, prieš blogiukus kovojantis kumščiais.
  • „Šnipas“; komiksų serija, kurioje pagrindinnis veikėjas buvo po pasaulį keliaujantis tyrėjas Bartas Reganas ir jo pagalbininkė Sally Norris, gyvavo nuo „Detective Comics“ Nr. 1 (1937 m. kovo mėn.) iki Nr. 83 (1944 m. sausio mėn.)
  • „Supermenas“; kostiumuotas keršytojas, turintis antžmogišką jėgą. Pirmą kartą pasirodė „Action Comics“ Nr. 1 (1938 m. birželio mėn.). Personažą sukūrė kartu su Dž. Šusteriu.
  • „Superberniukas“; vaikiška „Supermeno“ versija, pirmą kartą pasirodė „More Fun Comics“ Nr. 101 (be Dž. Sigelio sutikimo)
  • „Būtis“; išgalvotas Dievo atvaizdas, pirmą kartą pasirodė „More Fun Comics“ Nr. 52
  • „Spektras“; vaiduokliškas keršytojas, pirmą kartą pasirodė „More Fun Comics“ Nr. 52 (1940 m. vasaris)
  • „Žvaigždėtas Berniukas ir Straipsis“; kaukėti herojai, pirmą kartą pasirodė „Star-Spangled Comics“ Nr. 1 (1941 m. spalis). Personažai sukurti kartu su dailininku Halu Šermanu.

Antrą kartą dirbdamas „DC Comics“ (1959–1966 m.) Dž. Sigelis sukūrė šiuos personažus:

  • „Šoklus berniukas“; „Superherojų legiono“ narys.
  • „Brainiac 5“; „Superherojų legiono“ narys.
  • „Kosminis karalius“; „Superherojų legiono“ priešas.
  • „Triguba mergaitė“; „Superherojų legiono“ narė.
  • „Nematomas vaikis“; „Superherojų legiono“ narys.
  • „Medžiagos valgytojas“; „Superherojų legiono“ narys.
  • „Žaibo valdovas“; „Superherojų legiono“ priešas.
  • „Fantominė mergaitė“; „Superherojų legiono“ narė.
  • „Berniukas chameleonas“; „Superherojų legiono“ narys.
  • „Saturno karalienė“; „Superherojų legiono“ priešė.

Antrą kartą dirbdamas rašytoju „DC Comics“, Dž. Sigelis už savo sukurtas istorijas nebegaudavo jokių autorinių antraščių, nes tokia buvo įprasta to meto „DC Comics“ leidyklos politika.[9]

Kiti darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Funnyman“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar dirbdami „DC Comics“, Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris sumanė „Juokdarį“ (angl. „Funnyman“) – klouną superherojų. Jie tikėjosi, kad įprastų superherojų populiarumas mažės, ir manė, kad ironiškas personažas bus patrauklus. Skirtingai nei su kitais savo sukurtais personažais, Dž. Sigelis ir Dž. Šusteris buvo pasiryžę išsaugoti Funnymano autorines teises. Tai buvo nepriimtina „DC Comics“, todėl jie sudarė sutartį su „Magazine Enterprises“, komiksų leidybos bendrove, priklausančia Vinui Salivanui. Buvo išleisti šeši komiksų serijos „Juokdarys“ leidiniai. Vėlesnis bandymas išleisti personažą laikraščiuose taip pat buvo nesėkmingas. Tai buvo paskutinis Dž. Sigelio ir Dž. Šusterio bendradarbiavimas. Tuo metu Dž. Šusterio regėjimas pablogėjo taip, kad jis nebegalėjo dirbti.[18]

Marvel Comics[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą „Marvel Comics“ Dž. Sigelis dirbo 1963 m., pasivadinęs „Džo Karterio“ slapyvardžiu. Kartu su Stenu Li jis sukūrė piktadarį „Plantmaną“ („Strange Tales“ Nr. 113). Taip pat jis parašė scenarijų „Žmogaus Fakelo“ („Human Torch“) komiksams žurnale „Strange Tales“ Nr. 112-113 (1963 m. rugsėjis-spalis), kuriame pristatė paauglio „Žmogaus Fakelo“ vidurinės mokyklos merginą Doris Evans. Taip pat savo vardu parašė atsarginį komiksą su X-Men nariu Angelu, kuris buvo išspausdintas „Marvel Tales“ ir „Ka-Zar“ numeriuose.[19] Pasak tuometinio „Marvel“ vyriausiojo redaktoriaus Steno Li, tuo metu Dž. Sigeliui „nesisekė“ ir jis buvo prastos sveikatos, todėl gavo darbą būti „Marvel“ korektoriumi.[20]

Archie Comics[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. Dž. Sigelis dirbo „Archie Comics“, kurdamas komiksus „The Fly“, „The Mighty Crusaders“, „The Web“ ir „Steel Sterling“, kuriuose veikė nuo XX a. penkto dešimtmečio atgaivinti personažai. Vėliau tais pačiais metais „Archie comics“ sustabdė savo superherojų liniją ir Dž. Sigelis buvo atleistas.[8]

Įvairūs faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. Dž. Sigelis sukūrė du superherojus leidyklai „Charlton Comics“: „Raumenys“ ir „Gamtos berniukas“ Komiksas „Raumenys“ buvo išleistas du kartus, o „Gamtos berniukas“ – tris.[21]

1968 m. jis dirbo „Western Publishing“ leidykloje, kuriai kartu su Karlu Barksu rašė komiksų knygos „Junior Woodchucks“ istorijas.[22]

Aštuntajame dešimtmetyje kartu su Valu Majeriku dirbo prie istorijos „Žvaigždutė“, kuris pasirodė komiksų knygoje „Antis naikintoja“. Planuota komiksų serija tokiu pačiu pavadinimu apie moterį, bandančią užauginti pusiau ateivį sūnų po to, kai juos paliko negyvas ateivis tėvas, liko nebaigta dėl Dž. Sigelio mirties 1996 m.[7]

Devintajame dešimtmetyje Dž. Sigelis rašė komiksų leidyklai „Aardvark-Vanaheim“.[23]

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džeris Sigelis su savo žmona Džoana ir dukra Laura (1976 m.)

Pradėjęs dirbti DC, Dž. Sigelis išliko aktyvus mokslinės fantastikos bendruomenės narys. Jis dalyvavo „Čikone“, 1940 m. vykusiame antrajame pasauliniame mokslinės fantastikos suvažiavime. Suvažiavimo kostiumų maskarade pasirodė kaip Klarkas Kentas.[24]

1932 m. birželio 2 d. Dž. Sigelio tėvą Maiklą parduotuvėje užpuolė vagis ir jį ištiko mirtinas širdies smūgis. Motina Sara taip pat mirė nuo širdies smūgio 1941 m. rugpjūčio 17 d.

1939 m. birželio 10 d. Dž. Sigelis vedė Belą Lifšic. Ji buvo žydė iš jo kaimynystės Glenvilyje. Su Bela jis susilaukė sūnaus Maiklo (1944 m. sausio 27 d. – 2006 m. sausio 17 d.).[7] 1948 m. pora išsiskyrė.[9]

1935 m. sausį Dž. Sigelis susipažino su Džoana Karter, kai ji dirbo su jo kolega Dž. Šusteriu kaip Lois Laine modelis. Jie vėl susitiko kostiumų baliuje Niujorke 1948 m. balandį. 1948 m. lapkritį jie susituokė. 1951 m. kovo 1 d. Džoana pagimdė dukrą Laurą.[7] 1968 m. pora apsigyveno Long Ailende, o paskui persikėlė į Kaliforniją.[13] Dž. Sigelis ir Džoana liko susituokę iki pat jo mirties.[25]

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dž. Sigelis mirė 1996 m. sausio 28 d. nuo širdies smūgio. Jis daug metų turėjo širdies problemų, jam buvo atlikta šuntavimo operacija.[26]

Apdovanojimai ir pagerbimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Inkpot apdovanojimas, 1975 m.[27]
  • Vilio Eisnerio komiksų šlovės salė, 1992 m.
  • Džeko Kirbio šlovės salė, 1993 m.
  • Bilo Fingerio apdovanojimas už komiksų rašymo meistriškumą, 2005 m.[28]
  • 2009 m. „Kimberly Avenue“ Klivlende buvo pervadinta „Jerry Siegel Lane“.[29][30]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rozakis, Bob (2001 m.). "Secret Identities"
  2. Evanier, Mark (2008 m.). "Why did some artists working for Marvel in the sixties use phony names?"
  3. "Superman at 80: The Jewish origins of the Man of Steel and the 'curse' that haunts the actors who play him"
  4. DC Comics’ newest writer is poised to make Superman Jewish again"
  5. Mitchell Siegel; Birthplace: Lithuania
  6. Stern, Roger (2006 m.). Superman: Sunday Classics: 1939–1943 DC Comics
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 7,6 7,7 7,8 Ricca, Brad (2014). Super Boys: The Amazing Adventures of Jerry Siegel and Joe Shuster – the Creators of Superman.
  8. 8,0 8,1 Scivally, Bruce (2007 m.). Superman on Film, Television, Radio and Broadway.
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 Daniels, Les (1998 m.). Superman: The Complete History
  10. Goldberg, Barbara (2012 m.). "Check that bought Superman rights for $130 sells for $160,000".
  11. Pavyzdys Q byloje Laura Siegel Larson v Warner Bros. Entertainment, Inc., DC Comics, Case no. 13-56243. Iš pradžių pateiktas kaip pavyzdys byloje Jerome Siegel and Joseph Shuster vs. National Comics Publications Inc. et al. (New York Supreme Court 1947)
  12. Jerome Siegel army enlistment
  13. 13,0 13,1 Weber, Bruce (2011 m.). Joanne Siegel, the Model for Lois Lane, Dies at 93
  14. Tye, Larry (2012 m.). Superman: "Per dešimt metų nuo 1938 m., kai buvo išleistas pirmas komiksas, iki padavimo į teismą 1947 m., Džeriui ir Džo iš viso buvo išmokėta […] 401194.85 JAV dolerių. Tai buvo karališki pinigai —daugiau nei 5 milijonai JAV dolerių pagal šių dienų standartus. "
  15. 15,0 15,1 Tye, Larry (2012 m.). Superman
  16. "Supermeno bičiulis Džimis Olsenas" Nr. 89
  17. Lambert, Chris (2013 m.). "Superman at 75: Were Cleveland's Jerry Siegel and Joe Shuster really that innocent?". The News-Herald.
  18. "It's A Bird, It's A Plane, It's A New Superman Bio!"
  19. Joe Carter. Grand Comics Database.
  20. Cassell, Dewey (2008 m.). "The 'Lost' Angel Stories". Back Issue!
  21. Schelly, Bill; Dallas, Keith (2013 m.). American Comic Book Chronicles: The 1950s.
  22. Burlingame, Russ (2014 m.). "Superman Co-Creator Jerry Siegel Was Born 100 Years Ago Today".
  23. Johnston, Rich (2012 m.). "When Jerry Siegel Wrote To Aardvark-Vanaheim Looking For A Publisher For Redd Death And Life-Queen, Zongolla The Ultroid, Doomsday-Y-Y Komics, Space Rock Kid And Ricky Robot".
  24. Warner, Harry, Jr (1969 m.). All Our Yesterdays.
  25. Mclellan, Dennis (2011 m.). Joanne Siegel dies at 93; model for Superman character Lois Lane
  26. Thomas, Robert (1996 m.) Jerry Siegel, Superman's Creator, Dies at 81
  27. "Inkpot Award". San Diego Comic-Con.
  28. "Siegel, Drake to Receive First Bill Finger Award". San Diego Comic-Con International.
  29. Bona, Marc (2009 m.). "Superman's birthplace, in Jerry Siegel's Cleveland home, gets recognition".
  30. Gibbs, Hollie (2012 m.). "The Man of Rust Belt Steel".