Jaropolecas
| Jaropolecas Ярополец | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Maskvos sritis
|
| Rajonas | Volokolamsko rajonas |
| Gyventojų | 1 277 |
 Vikiteka |
Jaropolecas |
Jaropolecas (rus. Ярополец) – kaimas Rusijoje, Maskvos srityje, Volokolamsko rajone, 13 km į šiaurės vakarus nuo Volokolamsko, dešiniajame stačiame Lamos upės krante.
Kaimą jungia tiesioginis autobusų susisiekimas su Maskvos (Tušinskaja metro stotis) ir Volokolamsko (autobusų ir geležinkelio stočių) miestais.
Nedidelis kaimas turi keletą lankytinų vietų. Iš jų žymiausios: Gončarovų dvaras ir Černyševo dvaras, Kazanės Dievo Motinos bažnyčia ir pirmoji Rusijoje kaimo hidroelektrinė.[1][2][3][4]
Kaime palaidotas kazokų politinis ir karinis lyderis, dešiniojo kranto Ukrainos etmonas Petro Dorošenka.[5]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą buvo paminėtas 1135 m. kaip Kijevo didžiojo kunigaikščio Jaropolko II Vladimirovičiaus (1082–1139), Kijevo didžiojo kunigaikščio Vladimiro Monomacho sūnaus ir jo pirmosios žmonos, Anglijos princesės Gitos iš Vesekso (angl. Gytha av Wessex), įtvirtinta gyvenvietė Volokolamskio žemėse, naudota kaip gynybinis taškas prieš Novgorodo respubliką. Ant stataus Lamos kranto, toje vietoje, kur vėliau atsirado Gončarovų dvaras, Jaropolkas įrengė įtvirtinimus, kontroliavo svarbiausią to meto upės kelią iš Novgorodo žemių į Maskvą ir Riazanę, buvusį prekybos kelio nuo Baltijos jūros iki Juodosios ir Viduržemio jūros dalimi.
Tada kaimo teritorija buvo grynojo Volokolamsko Novgorodo žemių eksklavo, besiribojančio su Vladimiro-Suzdalės ir Smolensko kunigaikštystėmis, dalimi, dėl kurios XII–XIII amžiais kilo naugardiečių ir vladimiriečių ginčas.
XIII pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje buvo jungtinėje Novgorodo ir Maskvos kunigaikštystės administracijoje, vėliau – Maskvos kunigaikštystėje.
Nuo 1462 m. Voloko dalinės kunigaikštystės sudėtyje, nuo 1513 m. priklausė Maskvos kunigaikštystei, nuo 1519 m. – Staricos kunigaikštystei.
Galiausiai, 1574 m. teritorija atiteko Maskvai.
1684 m. birželio 25 d. carienės-regentės Sofijos Aleksejevnos dekretu,[6] Jaropolecas su Spasko, Suvorovo, Nikolskio, Begunovo (Archangelsko) kaimais atiteko buvusiam Ukrainos dešiniojo kranto etmonui (1665–1676 m.), o vėliau (1679–1682 m.) – Chlynovo (Vjatkos) gubernatoriui Petrui Dorošenkai (1627–1697 m.).
XVIII–XIX a. Jaropolecas priklausė grafų Černyševų giminei. Garsusis poetas Aleksandras Puškinas kelis kartus lankėsi pas uošvę Gončarovų dvare.
1920 m. Leninas ir Krupskaja atvyko į Jaropolecą. Jų atvykimas buvo siejamas su pirmosios Rusijoje kaimo hidroelektrinės statyba. Antrojo pasaulinio karo metu pastaroji buvo sunaikinta vokiečių (1941 m.), o atkurta 1980 m. kaip istorijos paminklas.
Iki 1929 m. buvo Jaropolio apskrities centras. Didžiojo Tėvynės karo metu Jaropoleco apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai.
1957 m. Gončarovų dvaro teritorijoje buvo nufilmuotas filmas „Ant grafų paveldo griuvėsių“ (rus. На графских развалинах), o 1990-ųjų pabaigoje – filmas „Repete“ (rus. Репете (paskutinis Vsevolodo Larionovo darbas).