Jan Friedrich Niszkowski
| Janas Frydrichas Niškovskis lenk. Jan Friedrich Niszkowski | |
|---|---|
 | |
| Jono Rustemo portretas | |
| Gimė | 1774 m. kovo 18 d. Vilnius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Mirė | 1816 m. rugsėjo 3 d. (42 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Evangelikų kapinės Vilniuje |
| Veikla | Vilniaus universiteto teorinės chirurgijos profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Janas Frydrichas Niškovskis (lenk. Jan Friedrich Niszkowski, 1774 m. kovo 18 d. Vilnius – 1816 m. rugsėjo 3 d. Vilnius) – Vilniaus universiteto teorinės chirurgijos profesorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Janas Frydrichas Niškovskis gimė 1774 m. kovo 18 d. Vilniuje. Baigė Vilniaus universitete medicinos studijas.
Buvo Jokūbo Briotės geriausias mokinys. Kartu su mokytoju įkūrė Chirurgijos katedrą, iš pradžių turėjusią 6 lovas. Niškovskis atlikdavo operacijas kartu su Jokūbu Briote. Nuo 1797 m. tapo chirurgijos profesoriaus padėjėju, nuo 1799 m. apsigynęs mokslų disertaciją – adjunktu.[1][2][3]
1802-1806 m. tobulinosi Berlyne, Paryžiuje, Romoje. Iš savo stažuočių laikotarpio universitetui pateikė išsamų raportą apie pamatytas ligonines.[2][4][3]
Grįžęs į Vilnių universitete skaitė teorinės chirurgijos paskaitas, kaulų ligas, desmurgiją. Pirmasis Lietuvoje ir Lenkijoje ėmė šalinti akmenis iš šlapimo takų.[3][5] [6]
Nuo 1810 m. vadovavo Chirurgijos klinikai. Pasenus Jokūbui Briotei, jį pakeitė. Buvo teorinės chirurgijos profesorius.[1][2][4]
Janas Frydrichas Niškovskis buvo Vilniaus medicinos draugijos vicepirmininkas, 1815 m. ėjo pirmininko pareigas, ketverius metus dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto sekretoriumi.[3] Vilniaus medicinos draugijos žinyne išspausdino straipsnius: „Apie polypus, išaugančius išeinamojoje žarnoje” bei „Apie pilvo vandenę”. Dar vieną straipsnį „Apie chirurgijos ir medicinos ryšį” išspausdino savaitraštyje „Dziennik Wileński”.[3] Buvo Paryžiaus medicinos akademijos narys.[7]
Janas Frydrichas Niškovskis mirė netikėtai 1816 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje. Palaidotas evangelikų kapinėse (K.Kalinausko g. ), koplyčioje-mauzoliejuje.[5][7]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- 1 2 3 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- 1 2 3 4 5 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- 1 2 Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- 1 2 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- ↑ Jano Frydricho Niškovskio biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.
- 1 2 Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.