Jackus Sondeckis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Jackus Sondeckis | |
|---|---|
| |
| Jackus Sondeckis 1925 m. | |
| Gimė | 1893 m. sausio 15 d. Šašaičiai, Telšių apskritis |
| Mirė | 1989 m. spalio 14 d. (96 metai) Maskva, Rusija |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Laurynas Sondeckis |
| Motina | Emilija Sondeckienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Rozalija Mileikaitė-Sondeckienė |
| Vaikai | Danguolė Gurauskienė, Saulius Sondeckis |
| Veikla | ekonomistas, visuomenės veikėjas, savivaldybininkas |
| Partija | 1924 m. LSDP |
| Alma mater | Halės universitetas |
 Vikiteka |
Jackus Sondeckis |
| Parašas | |
| |
Jackus Sondeckis-Sonda (1893 m. sausio 15 d. Šašaičiuose, dab. Telšių rajonas – 1989 m. spalio 14 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, savivaldybininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirigento Sauliaus Sondeckio tėvas.
Mokėsi Kauno gimnazijoje, 1914 m. baigė Vilniaus gimnaziją, 1914–1917 m. studijavo gamtą Peterburgo universitete. Nuo 1910 m. dalyvavo aušrininkų veikloje Kaune, 1914–1915 m. dirbo moksleivių laikraštuko „Rytų aušrelė“ redakcijoje Vilniuje. Studijų metais buvo Peterburgo lietuvių studentų draugijos pirmininkas.
1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir buvo išrinktas Sedos apskrities komiteto darbo departamento sekretoriumi. 1918–1919 m. dirbo Šiaulių apskrities darbo inspektoriumi. 1920–1924 m. studijavo Halės universitete, vadovavo ten studijavusių lietuvių kuopai. 1924 m. grįžęs į Šiaulius, dirbo vartotojų bendrovių sąjungos instruktoriumi.
Nuo 1925 m. vasario 20 d. iki 1931 m. liepos mėn. – Šiaulių miesto burmistras. Jo vadovavimo metais Šiauliai užgydė karo žaizdas, pastatyta daug naujų visuomeninių pastatų, įkurta socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo įstaigų, sutvarkyta socialinė globa. Po 1926 m. valstybės perversmo iš miesto burmistro posto valstybės valdžia nedrįso atleisti, bet 1931 m. savivaldybių rinkimuose socialdemokratams nebuvo leista dalyvauti.
1931 m. rugpjūčio mėn. – 1940 m. spalio mėn. dirbo Šiaulių ligonių kasos direktoriumi, neturtingųjų vaikams pastatė Pageluvio stovyklą. 1931 m. spalio mėn. LSDP XIII suvažiavime išrinktas kandidatu į CK narius. 1935 m. savivaldybių rinkimuose gavo daugiausia rinkėjų balsų – 3201 (tautininkas A. Vaišnys – 401), tačiau burmistru nebuvo paskirtas. 1939 m. pasiųstas įkurti Vilniaus ligonių kasą. 1940 m. lapkričio mėn. paskirtas Lietuvos komunalinio banko valdytoju, nuo 1941 m. pradžios dirbo valdytojo pavaduotoju. Nuo 1941 m. liepos mėn. – Šiaulių miesto savivaldybės finansų skyriaus vedėjas.
1944 m. liepos 14 d. pasitraukė į Vakarus, Augsburgo Hochfeldo (Bavarija) persikėlėlių stovykloje vadovavo kultūros ir švietimo skyriui, įkūrė vaikų darželį ir pradžios mokyklą, Augsburgo lietuvių gimnaziją ir dantų technikų mokyklą.
1946 m. okupacinės amerikiečių valdžios pasodintas į kalėjimą, nes prisiėmė daugiavaikių kaimynų, nusipirkusių maistui kepenų, kaltę.[reikalingas šaltinis] 1947 m. rugsėjo mėn. dalyvavo LSDP konferencijoje Priene, prisidėjo rengiant LSDP programą. 1948–1949 m. redagavo „Bendrą darbą“.
1950 m. persikėlė į JAV, Bostoną, vadovavo ALSS 60-ai kuopai, 1950 m. tapo LSDP CK nariu. 1953–1979 m. redagavo „Keleivį“. 1954–1956 m. buvo LSDP Užsienio delegatūros pirmininku, dirbo VLIK’e, nuo 1966 m. VLIK’o vadovybės narys. 1989 m. LSDP UD pirmininko Mykolo Pranevičiaus komandiruotas į savo veiklą Lietuvoje atkuriančios LSDP XIV suvažiavimą. Mirė Maskvos Šeremetjevo oro uoste, tik peržengęs pasų kontrolės liniją. Palaidotas Antakalnio kapinėse. 1993 m. jo vardu pavadinta Šiaulių miesto gatvė.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kame mūsų išganymas, arba kas tai yra kooperacija: straipsnių rinkinys. – Šiauliai: „Kultūros“ bendrovė, 1923. – 79 p.: iliustr.
- Lietuvos savivaldybių veikla švietimo srityje per pirmąjį dešimtmetį, 1928 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1995 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius
- 1997 m. Pasaulio teisuolis – už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gyvenimas Lietuvai: knyga apie Jackų Sondeckį, Šiaulių burmistrą, VLIK’o vadovybės narį, Lietuvos patriotą (sud. Jonas Sireika). – Šiauliai: Delta, 1993. – 218 p.: iliustr.