Jūratė Mykolaitytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūratė Mykolaitytė
Gimė 1954 m. sausio 16 d. (70 metų)
Vilnius
Veikla tapytoja
Alma mater Lietuvos dailės institutas

Jūratė Mykolaitytė (g. 1954 m. sausio 16 d. Vilnius) – Lietuvos tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Jonas Švažas, Vincentas Gečas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia tapo paveikslus su miesto architektūros (Vilniaus senamiestis, Užupis), kasdienybės („Užupis“, „Nuotrauka prisiminimui“ 1986 m., „Babelio bokštas II“ 1996 m., „Svetimas miestas“, „Balta kėdė“, abu 1998 m., „Alisos namas“, „Vidudienis“, abu 2001 m., „Auksinė naktis“ 2005 m.) vaizdais. Pagrindiniai motyvai – kultūros, miesto civilizacijos fragmentai, paveiksluose pastatai tarsi gyvi, irimo dėsnių veikiami organizmai; ryški praradimo, neišsipildymo nuojauta. Kūriniai beveik monochromiški, detalaus piešinio, kompozicijose netikėtai supinti realistinio pasaulio fragmentai, siurrealistiniai architektūriniai, asociatyvūs peizažai, iracionalūs motyvai. Nutapė laikrodžių, sukūrė koliažų („Vasaros rūbas“ 2001 m.), objektų („Būtini daiktai“ 1998 m.).

Nuo 1979 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Suomija, Vokietija, Turkija, Rusija, Didžioji Britanija), individualios parodos: Vilnius – 1986 m., 19921996 m., 2000, 2003 m., 2008 m., Kelnas1993 m., Šiauliai19951996 m., 1998 m., 2001 m., Klaipėda1996 m., 1999 m., 2001 m., Varšuva1998 m., Hartola, Suomija2000 m. Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio muziejai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė Mykolaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 91 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]