Ivanas Sapiega

Ivanas Sapiega

Sapiegos

Lapinas (herbas)

Gimė	apie 1431 m.
Mirė	1517 m. gruodžio 4 d. (~86 metai) Mordai
Tėvas	Simonas Sapiega
Motina	Anastasija Pavšanka
Sutuoktinis (-ė)	Elžbieta Glebovič
Vaikai	Povilas Ivanovičius Sapiega Michailas Fiodoras Piotras Dabrochna, Leonas Sapiega

Veikla	Palenkės vaivada, Vitebsko vaivada

Vikiteka	Ivanas Sapiega

Ivanas Sapiega, Jonas Sapiega, Ivaška Sapiega (blrs. Іван Сямёнавіч Сапега, Івашка Сапежыч, lenk. Iwan Sapieha, Jan Sapieha) (apie 1431 m. – 1517 m. gruodžio 4 d. Morduose) – nuo 1502 m. Breslaujos seniūnas, 1502–1509 m. Elenos Aleksandrienės kancleris, 1511–1514 m. Vitebsko vaivada, 1513–1517 m. pirmasis Palenkės vaivada, LDK rusėniškos kanceliarijos dalies vadovas ir karaliaus rūmų maršalka. Žmona – Elžbieta Glebovič, vaikai: Povilas Ivanovičius Sapiega, Michailas, Fiodoras, Piotras ir Dabrochna.

Biografija

Ivanas Sapiega gimė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dvaro kanceliarijos raštininko Simono Sapiegos ir Anastasijos Pavšankos šeimoje, kur buvo antrasis sūnus. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1486 metais.

Ivanas Sapiega sekė tėvo pėdomis. Jis karjerą pradėjo dar valdant karaliui Kazimierui Jogailaičiui – buvo jo raštininkas. Matyt, buvo išsilavinęs, pasižymėjo puikiais derybininko gabumais, nes kaip valdovo pasiuntinys buvo siunčiamas pas Romos popiežių ir į Maskvą. 1491 m. buvo nuvykęs pas Romos popiežių Aleksandrą VI derėtis dėl Florencijos unijos. Toliau jo politinė karjera rutuliojosi Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos Aleksandrienės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio žmonos, rūmuose. Rašytiniuose šaltiniuose iš pradžių vadinamas karaliaus rūmų ochmistru – ūkvedžiu, administratoriumi, ekonomu, o vėliau ir valdovės kancleriu, aukščiausiu pareigūnu. Jis pirmasis iš Sapiegų gavo Ponų tarybos lygio pareigas. Būtent karaliaus Aleksandro valdymo laikais jis iškilo į pagrindinius raštininkus ir labai greitai tapo visos LDK rusėniškos kanceliarijos dalies vadovu, vadintu didžiuoju sekretoriumi ir rūmų maršalka. Pagrįstai manoma, kad šis postas buvo sukurtas specialiai jam, nes nei iki tol, nei vėliau tokių „didžiojo sekretoriaus“ pareigų nebuvo.

Ivanas Sapiega, nors buvo stačiatikių kilmės ir tradicijos, buvo labai paveiktas LDK vyraujančios lotyniškos kultūros. Nukeliavęs į Romą jis veikiausiai iš popiežiaus rankų priėmė riterio pašventinimą (tai grynai vakarietiška kilmingųjų procedūra). Savo sūnų Ivanas Sapiega siuntė studijuoti į lotynišką mokymo centrą – Krokuvos universitetą, o gyvenimo pabaigoje pasirūpino, kad asmeniniai šeimos dokumentai būtų išversti į lotynų kalbą (nors pats buvo rusėniškos kanceliarijos dalies vadovas).

Mažai apgyvendintoje Palenkės vaivadijoje, kurios vaivada pats buvo porą metų, pradėjo kaupti pagrindinį to meto didikų turtą – žemės valdas. Taip nežinoma vietovė, Kodenio dvaras, tapo gana svarbia vieta Sapiegų giminės istorijoje. Kodenyje iki šiol išlikęs vienas įstabiausių senosios Lietuvos architektūros paminklų – Kodenio gotikinė cerkvė. Joje akivaizdus ir Sapiegų kultūrinis virsmas – stačiatikių maldos namai jau turi lotyniškos stilistikos akcentų.

Būtent nuo Ivano ir jo brolio Bogdano Sapiegos prasidėjo dvi genealoginės linijos: Ivano pavadinta Kodenio Sapiegų vardu, o Bogdano – Ružanų.

Šeima

Buvo vedęs du kartus. Vardas ir kilmė pirmos žmonos neaiški. Antrą kartą vedė Elžbietą Hlebavičiūtę (m. 1548/1552), Polocko vaivados ir rūmų maršalkos Stanislovo Hlebavičiaus (m. po 1513) ir Sofijos Korčevskos dukters sūnus.

Vaikai nuo pirmos santuokos:

Povilas Ivanovičius (m. 1579), Palenkės ir Naugarduko vaivada, Braclavo vaivada
Mykolas (m. apie 1540)
Teodoras (Frederikas) (m. apie 1548 m.), rūmų dvariškis
Dobrochna (m. po 1528 m.), Liublino kašteliono Jono Tenčinskio (apie 1485–1553) žmona
Ana, Čerkasų ir Kanevo seniūno Jono Nemirovičiaus žmona.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Jurgis Hlebavičius	Vitebsko vaivada 1508–1514	Po to: Jonušas Kostevičius
Prieš tai: -	Palenkės vaivada 1513–1517	Po to: Jonas Kostevičius