Pereiti prie turinio

Indinis muntjakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muntiacus muntjak
Indinis muntjakas (Muntiacus muntjak)
Indinis muntjakas (Muntiacus muntjak)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Elniniai
( Cervidae)
Gentis: Muntjakai
( Muntiacus)
Rūšis: Indinis muntjakas
( Muntiacus muntjak)
Binomas
Muntiacus muntjak
Zimmermann, 1780

Indinis muntjakas (Muntiacus muntjak) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Paplitęs Pietų Azijoje (Indijoje, Šri Lankoje, Pakistane, Šri Lankoje), Pietryčių Azijoje (taip pat ir Malajų salyne), Pietų Kinijoje.

Kūno aukštis 50-60 cm, sveria 14-18 kg.[1] Ilgis 89-135 cm. Patinai su 10–17 cm ilgio ragais.[1]

Laikosi pavieniui arba poromis, minta žoliniais augalais, krūmų lapais, vaisiais ir jaunais ūgliais.[1]

  1. 1 2 3 Baleišis 2006, p. 30.
  • Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.