Iljušin Il-86
| Il-86 | |
| |
| Tipas | oro laineris |
|---|---|
| Gamintojas | Iljušin |
| Gamybos metai | 1980–1997 |
| Pirmas skrydis | 1976 m. gruodžio 22 d. |
| Pradėtas naudoti | 1980 m. |
| Būsena | Nenaudojamas (nuo 2011) |
| Pagrindiniai naudotojai | Aeroflot (12) Atlant-Soyuz Airlines (8) Uzbekistan Airways (10) S7 Airlines (12) Pulkovo Air (8) |
| Pagaminta vnt. | 106 |
Iljušin Il-86 – XX a. aštuntame dešimtmetyje Iljušino konstruktorių biure (SSRS) sukurtas plačiafiuzeliažis reaktyvinis oro laineris. Gamintas 1980–1997 m. Voronežo aviacijos gamykloje. Pirmą skrydį Il-86 atliko 1976 m. gruodžio 22 d.,[1] o komerciškai naudoti pradėtas 1980 m. Paskutinis komercinis skrydis šiuo orlaiviu atliktas 2011 m. sausio 28 d.
Il-86 – pirmasis plačiafiuzeliažis oro laineris, pastatytas Sovietų Sąjungoje. Buvo pagaminti 106 šio lėktuvo vienetai, iš jų – 4 karinės skraidančios vadavietės Il-80 (Il-87). Yra nuomonė, kad Il-86 buvo kuriamas JAV gamybos „Lockheed L-1011 TriStar“ pagrindu – derybos dėl šio orlaivio pirkimo ir licencinės gamybos SSRS buvo pradėtos 1974 m. ir nutrūko tik 1976 m.[2][3]
Nors Il-86 yra didelės talpos ir gali gabenti daug krovinių, pasižymi kitomis ekploataciją lengvinančiomis ypatybėmis, pvz., iš apatinio denio atsidarančiu keleivių trapu. Dėl naudojamų neefektyvių variklių „Kuznecov NK-86“, skrydžio nuotolis yra sąlyginai nedidelis, lyginant su panašaus dydžio ir panašaus laikotarpio oro laineriais Boeing 747 ar Airbus A300.
Lėktuvas taip pat išsiskiria per krovinių denį sumontuotais keleivių laiptais. Apatiniame denyje laikomi kroviniai ir bagažas, o aukščiau esančiame skraidinami keleiviai. Ši konstrukcija leido naudoti Il-86 aerodromuose be jokių patogumų. Pagrindiniai lėktuvo trūkumai buvo susiję su efektyvaus, aukšto kontūringumo variklio trūkumu. Tuometinis geriausias SSRS gamintas reaktyvinis variklis Solovjov D-30 pasižymėjo kontūringumu (angl. bypass ratio) 2,4:1, tuo metu kai analogiškos galios D. Britanijoje, JAV ar Prancūzijoje gamintų variklių šis rodiklis siekė 5:1. SSRS mėgino įsigyti britiškus variklius Rolls-Royce RB.211-22., tačiau britai sutiko parduoti ne mažesnę nei 100 lėktuvų skirtą partiją.[4] 1978 m. JAV prekybos departamentas uždraudė į SSRS eksportuoti nedidelę modernių variklių CF-6-50 partiją.[5]
Reklamuojant lėktuvą su juo buvo pasiekta keletas aviacijos rekordų: 1981 m. rugsėjo 22 d. užfiksuoti Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) pripažinti skrydžio su 35, 40, 45, 50, 55, 60 ir 65 tonų kroviniu 2 000 km uždaru maršrutu vidutiniu 975,3 km/val. greičiu rekordas (pilotas – G. Volochovas antras pilotas – A. Tiuriuminas).[6] Po dviejų dienų ta pati įgula tuo pačiu orlaiviu pasiekė naujus FAI skrydžio rekordus su 30, 35, 40, 45, 50, 55, 60, 65, 70, 75 ir 80 tonų kroviniais 1 000 km uždarame maršrute vidutiniu 962 km/h greičiu.[7] 12 Iš šių rekordų nebuvo pagerinti iki 2010 m.
Pradžioje Il-86 naudojo tik SSRS aviakompanija „Aeroflot“. Po SSRS žlugimo „Aeroflot“ turėtus orlaivius perėmė šios aviakompanijos teritoriniai padaliniai Armėnijoje, Gruzijoje (Sakartvele), Rusijoje, Uzbekistane ir Ukrainoje; keletas kurį laiką buvo eksploatuojami Pakistane, trys lėktuvai buvo eksportuoti į Kiniją, kur jie iki 2003 m. buvo eksploatuojami aviakompanijoje „China Xinjiang Airlines“.
Lainerio eksporto bandymai nebuvo sėkmingi – nepaisant aktyvaus skatinimo ir spaudimo, 1982 m. jį pirkti atsisakė Bulgarija, 1983 m. – Čekoslovakija.[8] Pagrindinė priežastis – sudėtinga eksploatacija žiemą ir didelis kuro suvartojimas. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vakarų variklių gamintojai siūlė į šiuos orlaivius montuoti variklius CFM-56-5C2[9][10] arba IAE-2500,[11] tačiau užsakymų nebuvo sulaukta.
Lainerio galutinai buvo atsisakyta XXI a. pirmame dešimtmetyje, orlaivio eksploatacijai tapus gerokai brangesne nei analogiško dydžio vakarietiškų lėktuvų; orlaivis taip pat nepraėjo Europos oro uostų triukšmingumo testų. Esminiu jo trūkumu įvardijama ir pasenusi elektronika, trijų pilotų įgula.
Įvedus Vakarų sankcijas Rusijai už agresiją prieš Ukrainą, Rusijos aviakompanija „S7“ 2022 m. kovo mėn. paskelbė apie planus atnaujinti Il-86 eksploataciją.[12]
Iš 102 civilinių Il-86 iki 2017 m. su dešimčia įvyko didesni ar mažesni incidentai, avarijose sudužo 4.[13]
Il-86 pagrindu XX a. devintame dešimtmetyje sukurtas modernesnis oro laineris – Iljušin Il-96.
Мodifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pavadinimas | Aprašymas |
|---|---|
| Il-86 (Ил-86) | Bazinis variantas |
| Il-86V (Ил-86В) | Projektas, keleivinis orlaivis 450 keleivių pervežimui 3600-4000 km atstumu. |
| Il-86D (Ил-86Д) | Il-86 modifikacija, vėliau tapusi Il-96. |
| Il-80/87 (Ил-80/87) (NATO kodinis pavadinimas: Maxdome) | Skraidanti vadavietė. Nuo civilinių Il-86 skiriasi iliuminatorių nebuvimu, kuro pasipildymo ore įranga, papildoma gondola aparatūrai („kupra“) orlaivio priekinėje dalyje. Pagaminti 4 vnt. |
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Civiliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Armėnija | Armavia, Armenian Airlines |
| Kazachstanas | Air Kazakhstan, Kazakhstan Airlines |
| Kinija | China Xinjiang Airlines |
| Pakistanas | Hajvairy Airlines |
| Rusija | Aeroflot, Aerolicht, East Line Airlines, Krasnoyarsk Air, Moscow Airlines, Orient Avia, Pulkovo Aviation Enterprise, Russian Sky Airlines, Transeuropean Airlines, Vnukovo Airlines, Atlant-Soyuz Airlines |
| Sakartvelas | AJT Air International |
| Sovietų Sąjunga | Aeroflot padaliniai: Vnukovo AP, CUMVS, Taškento AP, Šeremetjevo AP, Pulkovo AP, Koltsovo AP, Tolmačiovo AP, Jerevano AP, Jemeljanovo AP |
| Uzbekistanas | Uzbekistan Airways, IRS Aero, Jana Arka Airlines |
| Ukraina | Ukraine International Airlines Cargo |
Kariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rusijos karinės oro pajėgos – 4 Il-86VKPs (Il-80)
Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įgula: 3
- Talpa: 250 keleivių
- Ilgis: 59,94 m
- Sparnų mojis: 48,06 m
- Aukštis: 15,81 m
- Sparnų plotas: 320 m²
- Svoris:
- tuščio: 164 000 kg
- didžiausias kilimo: 208 000 kg
- Jėgainė: keturi 127,5 kN traukos reaktyviniai varikliai Kuznetsov NK-86
Eksploatacinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Greitis:
- Skrydžio nuotolis: 4600 km (pilnai pakrauto)
- Skrydžio lubos: 11 000 m
- Kuro sąnaudos: 12-14 t/val.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (RU) Даты первых полётов. Официальный сайт ОАО «Авиационный комплекс имени С. В. Ильюшина».
- (EN) Harro Ranter. Aviation Safety Network > ASN Aviation Safety Database > ASN Aviation Safety Database results. aviation-safety.net.
- (RU) Вульфов, Алексей, Широкофюзеляжные «ИЛЫ». testpilot.ru (январь 2002). – // «Авиация и космонавтика».
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Даты первых полётов. Официальный сайт ОАО «Авиационный комплекс имени С. В. Ильюшина».
- ↑ Russia’s New Long-Hauler, " Flight International August 20, 1977, p 524.
- ↑ Lockheed TriStar, Birtles P, Modern Civil Aircraft No 8, Ian Allan, London, 1989
- ↑ „Антонов АН-124 Руслан“. Airwar.ru.
- ↑ "No CF6s for Soviet Union, " Flight International February 25, 1978, p 482
- ↑ FAI Sub-slass C-1 Group 3 Database IDs 4140 to 4150; https://web.archive.org/web/20110807013547/http://records.fai.org/
- ↑ FAI Sub-slass C-1 Group 3 Database IDs 4134 to 4139; https://web.archive.org/web/20110807013547/http://records.fai.org/
- ↑ „Hard-sell tour for Il-86,“ Flight International July 23, 1983 p 178
- ↑ "CFM-Engined Il-86 at Costs Stage, " Flight International September 12–18, 1990, p 17
- ↑ „CFMI Seeks to Pin Down Airlines on Il-86,“ Flight International February 22–28, 1995, p 11
- ↑ „IAE offers V2500 as alternative on Il-86,“ Flight International March 22–28, 1995, p 12
- ↑ «S7 планирует эксплуатировать Ил-96 и Ил-86», – сообщил Савельев, RIA Novosti, 2022-03-22
- ↑ Harro Ranter. Aviation Safety Network > ASN Aviation Safety Database > ASN Aviation Safety Database results. aviation-safety.net.