Ilarionas Vasilčikovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ilarionas Vasilčikovas
rus. Илларион Сергеевич Васильчиков
Illarion S. Vasilchikov.jpeg
IV-osios Dūmos deputatas I. Vasilčikovas, 1910 m.
Gimė: 1881 m. balandžio 15 d.
Sankt Peterburgas, Rusija
Mirė: 1969 m. birželio 3 d. (88 metai)
Baden Badenas, Vokietija
Tėvas: Sergejus Vasilčikovas
Motina: Marija Isakova
Sutuoktinis(-ė): Lidija
Pareigos: Rusijos imperijos Valstybės Dūmos deputatas
Alma mater: Sankt Peterburgo universitetas

Ilarionas Vasilčikovas (rus. Илларион Сергеевич Васильчиков; 1881 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge1969 m. birželio 3 d. Baden Badene) – rusų kunigaikštis, visuomenės ir politikos veikėjas, Kauno gubernijos atstovas IV-ojo šaukimo Rusijos imperijos Valstybės Dūmoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystėje, nuo keturių iki dešimties metų gyveno Piatigorske, kuriame buvo dislokuotas dragūnų pulkas, o jo vadu buvo tėvas S. Vasilčikovas. 1891 m. tėvui gavus naują paskyrimą, šeima persikraustė į Carskoje Selo, kur stovėjo leibgvardijos husarų pulkas. 1899 m. čia I. Vasilčikovas aukso medaliu baigė Nikolajaus gimnaziją. 1903 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Atlikus karinę tarnybą dragūnų pulke, buvo suteiktas karininko laipsnis. 1906 m. pradėjo dirbti Teisingumo ministerijoje. 1908 m. dalyvavo revizijoje Turkestano krašte.

Po to persikėlė į Vasilčikovų giminei priklausiusį Jurbarko dvarą. 1909 m. išrinktas Kauno gubernijos dvarininkijos lyderiu (предводитель дворянства). 1912 m. tapo Valstybės Dūmos deputatu nuo Kauno gubernijos rusų rinkėjų. Priklausė Centro frakcijai, dirbo biudžeto komisijoje, buvo žemės ūkio komisijos pirmininku.

Pirmojo pasaulinio karo metais, 19141915 m., buvo išvykęs į frontą. Atnaujinus Dūmai darbą, 1915 m. pabaigoje grįžo į Petrogradą. Per 1917 m. Vasario revoliuciją buvo išrinktas į Dūmos Ypatingąjį laikinąjį komitetą, sukurtą atstatyti visuomeninei tvarkai sostinėje. Paskirtas pastoviu nariu į Rusijos Raudonojo Kryžiaus vyriausiąją valdybą.

1917 m. rugsėjį paskirtas Dūmos atstovu prie Rusijos stačiatikių bažnyčios.

1919 m. pavasarį kunigaikštis su šeima paliko Petrogradą ir per Krymą, Stambulą, Maltą persikėlė į Europą. Gyveno Berlyne, po to Paryžiuje. Užsiėmė aktyvia visuomenine veikla: priklausė Rusų parlamento komitetui Berlyne, Rusų pabėgėlių pagalbos tarptautiniam komitetui Paryžiuje, dalyvavo Rusijos ūkio atstatymo suvažiavime Miunchene (1921 m.), užsienio rusų suvažiavime Paryžiuje (1926 m.). Dalyvavo Teologijos instituto atidaryme Paryžiuje (1925 m.), Rusijos prekybos, pramonės ir finansų sąjungos darbe (1926 m.).

1932 m. persikėlė į Lietuvą, kur Vasilčikovai buvo išsaugoję kai kurias žemės valdas. Kartu su žmona ir jaunesniuoju sūnumi Georgijumi apsistojo Kaune, kur dirbo ūkyje ir užsiėmė visuomenine veikla. Kunigaikštienė Lidija su sūnumi Georgijumi išvyko iš Kauno, likus pusmečiui iki Lietuvos prijungimo prie SSRS. Pats kunigaikštis Ilarionas bėgo į Vokietiją tik 1940 m. birželį.

Iki 1945 m. kartu su dukromis Tatjana ir Marija gyveno nacių valdytame Berlyne, o 1945 m. persikėlė į Baden Badeną. Čia praleido likusį gyvenimą: dėstė rusų kalbą, rašė memuarus. 1969 m. buvo palaidotas Baden Badene.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]