Ignotas Zaviša

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Ignotas Zaviša

Zavišos

Herbas „Łabędź“

Gimė	1690 m.
Mirė	1738 m. (~48 metai)
Tėvas	Kristupas Stanislovas Zaviša
Motina	Tereza Tiškevičiūtė
Sutuoktinis (-ė)	Marcibela Oginskaitė

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Ignotas Zaviša (apie 1690–1738 m. rugpjūčio 16 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis ginklininkas (1730–1734 m.), Lietuvos didysis pakamaris (1734–1736 m.) ir Lietuvos dvaro maršalka (1736–1738 m.), Lietuvos kavalerijos generolas-majoras.

Grafas Baštake, Berdičeve ir Zavišine. Minsko, Čečersko, Chslevicko, Sumiliškovsko ir Intursko seniūnas. Baltojo erelio ordino kavalierius (1734 m.)^[1].

Biografija

Bajorų Zavišų giminės atstovas, herbo „Łabędź“ savininkas. Vienintelis Smolensko vaivados Kristupo Stanislovo Zavišos (1660–1721) ir Trezos Tiškevičiūtės, Vladislovo Tiškevičiaus (1644–1684), Lietuvos didžiojo raikytojo, ir Teodoros Aleksandros Sapiegytės (1639–1678), dukters, sūnus.

1717 metais tėvas išsiuntė jį į riterių mokyklą Drezdene (Saksonija). Savo memuaruose Ignotas Zaviša paliko labai daug įdomių žinių apie tai, kaip praėjo mokslai mokykloje. Išskyrus fechtavimo teoriją ir praktiką, jodinėjimą, užsienio kalbas, istoriją, mechaniką ir geometriją, moksleiviai mokėsi architektūros, piešimo ir braižymo. Karinę architektūrą dėstė majoras Ger, civilinę architektūrą – kapitonas Lebendolcas. Piešimo pamokas dėstė dvaro dailininkas Jokūbas Apelštatas. Po metų kurso mokslų baigimo Ignotas Zaviša padovanojo mokyklos komendantui generolui Jokūbui Frydrikui Flemingui paties nupieštą Seno ir Naujo Drezdeno piešinį.

Sugrįžęs į tėvynę Ignotas Zaviša tarnavo LDK armijoje, kur gavo kavalerijos generolo-majoro laipsnį.

1730 metais buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) nuo Minsko vaivadijos į seimą. Tais pačiais metais gavo Lietuvos didžiojo ginklininko pareigybę. 1734 metais Ignotas Zaviša buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju pakamariu, o 1736 metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.

1732 metais įkūrė bazilijonų vienuolyną Mažuose Liaduose, kuris buvo jo priežiūroje.^[2].

Šeima

Buvo vedęs kunigaikštytę Marcibelą Oginskaitę, Vilniaus vaivados, kunigaikščio Kazimieros Dominyko Oginskio (m. 1733) ir Eleonoros Vainos (m. 1738) dukterį. Santuoka buvo bevaikė.

Po mirties 1738 metais bevaikio Ignoto Zavišos turtą paveldėjo jo našlė Marcibela^[3].

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі – Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.

Išnašos

↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008. – Warszawa, 2008.
↑ Марозава С. Уніяцкая царква ў этнакультурным развіцці Беларусі (1596–1839 гады). – Гродна: ГрДУ, 2001.
↑ Насевіч В. Тэрыторыя Чэрвеньскага раёна ў перыяд феадалізму // Памяць: Гіст.-дакум. хроніка Чэрвенскага раёна / Уклад.: Г. М. Аўласенка, З. І. Малейка. – Мн.: БЕЛТА, 2000

Politinis postas
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė	Lietuvos dvaro maršalka 1736–1738	Po to: Ferdinandas Fabijonas Pliateris

[1] Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008. – Warszawa, 2008.

[2] Марозава С. Уніяцкая царква ў этнакультурным развіцці Беларусі (1596–1839 гады). – Гродна: ГрДУ, 2001.

[3] Насевіч В. Тэрыторыя Чэрвеньскага раёна ў перыяд феадалізму // Памяць: Гіст.-дакум. хроніка Чэрвенскага раёна / Уклад.: Г. М. Аўласенка, З. І. Малейка. – Мн.: БЕЛТА, 2000

[1]

[2]

[3]